Sužinojo per vėlai
Minėtą pertvarką vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pagrindinis jos tikslas – asmenis, turinčius proto ir psichikos negalią, integruoti į bendruomenę. Viena iš įstaigų, kurios laukia dideli pokyčiai – Vilkaviškio rajono Didvyžių socialinės globos namai. Planuojama dalį, o gal ir visus šioje įstaigoje gyvenančius 285 asmenis iškelti į visame rajone išsibarsčiusius grupinio gyvenimo namus.
Vilkaviškio miesto gyventojai apie laukiančius pokyčius sužinojo tik po to, kai buvo pradėta ieškoti pirmųjų patalpų, kuriose galėtų apsigyventi dešimt proto ar psichinę negalią turinčių asmenų.
Žmones piktina ne tiek jau nupirktas grupinio gyvenimo namas, kiek apskritai tolesni laukiantys Didvyžių socialinės globos namų pokyčiai.
Vilkaviškiečiai piktinasi, kad apie visa tai jie sužinojo per vėlai, kai ką nors pakeisti jau nebuvo galimybių. Prieš pat šv. Kalėdas beveik pačiame Vilkaviškio centre už 63 tūkst. eurų buvo nupirktas pirmasis iš daugybės numatomų būstų. Naujakuriai iš Didvyžių čia turėtų atsikraustyti jau šį pavasarį.
Kad gyventojai iš Didvyžių socialinės globos namų per kelis ateinančius metus bus perkraustyti į Vilkaviškį arba kitas rajono vietoves, patvirtino ir kiek daugiau nei prieš mėnesį Vilkaviškio rajono savivaldybėje vykusioje diskusijoje dalyvavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė. Tuomet ji ne kartą pabrėžė, kad baigus įgyvendinti pertvarką, Didvyžių socialinės globos namų neliks. Tiesa, kaip konkrečiai bus vykdoma pertvarka, V.Toleikienė tąkart pasakyti negalėjo.
Daug neaiškumų
Vilkaviškio rajono gyventojai būsimų pokyčių laukia su nerimu. Labiausiai suvalkiečius neramina nežinomybė. Kad apie vykdomą pertvarką trūksta informacijos, ne kartą yra pripažinęs ir Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka.
Tiesa, panašu, kad ir patiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams dar ne viskas iki galo aišku. Sausio 9 d. Seime turėjo būti rengiama konferencija, kurioje ministerijos atstovai žadėjo atsakyti į visus rūpimus klausimus. Vis dėlto jau dabar aišku, kad konferencija neįvyks. Ji atidėta neribotam laikui.
Nepaisant daugybės neaiškumų, Vilkaviškio rajono gyventojai ir toliau žada kovoti, kad pamažu įsibėgėjantis procesas būtų sustabdytas. Žmones piktina ne tiek jau nupirktas grupinio gyvenimo namas, kiek apskritai tolesni laukiantys Didvyžių socialinės globos namų pokyčiai.
Suvalkiečiai net inicijavo parašų, prieštaraujančių pertvarkai, rinkimą ir surinkę beveik 1,7 tūkst. palaikančių balsų, juos prieš keletą dienų įteikė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui bei šalies prezidentei. Tiesa, anot vienos iš akcijos iniciatorių Ritos Mitkutės, parašų galėjo būti ir daugiau, tačiau dalis gyventojų paprasčiausiai nepasirašė dėl to, kad tvirtino esantys nusivylę valdžia ir jos sprendimais, o teigiamų pokyčių jie sakė nebesitikintys.
Tuo tarpu dokumentui pritarę gyventojai norėtų, kad Didvyžių socialinės globos namai išliktų, o pertvarka, kurią vykdant tiek jie, tiek kitos panašaus pobūdžio šalies įstaigos yra naikinamos, būtų stabdoma.
Rašto autoriai įsitikinę, kad turintieji proto ir psichikos negalią yra neintegruotini į miesto bendruomenę, o jų apgyvendinimas bendruomeniniuose grupinio gyvenimo namuose kels grėsmę ne tik aplinkinių, bet pačių globotinių saugumui.
Pokyčiams nepasiruošta
Viena aktyviausių parašų rinkimo iniciatorių R.Mitkutė tvirtino, kad laukiantiems pokyčiams nepasiruošę nei pertvarkos rengėjai, nei patys vilkaviškiečiai. Be to, jos nuomone, Didvyžių socialinės globos namų gyventojus išskaidžius į daugybę grupinio gyvenimo namų, bus vietoj vienos didelės įstaigos sukurta daug mažų, kurias valdyti bus daug sunkiau nei iki šiol. Šią pertvarką moteris palygino su universitetų reforma. Būrį universitetų dabar siekiama sujungti, tad ji neabejojo, jog ateityje kažkas panašaus bus daroma ir su šiuo metu skaidomais socialinės globos namais.
„Didvyžiuose iš 285 asmenų per 70 – vegetacinės būklės. Jiems reikalinga nuolatinė priežiūra. Kaip tokius žmones galima integruoti į visuomenę? Ten yra ir pavojingų ligonių. Nepatingėjau, ėjau pas žmones, kalbėjausi su socialinės globos namų gyventojų artimaisiais – visi jie džiaugiasi, kad jų giminaičiais yra kam pasirūpinti. Juk nė vienas žmogus ten šiaip sau neatsidūrė. Tie žmonės jau buvo bendruomenėse, bet jose dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjo gyventi, o dabar juos vėl norima grąžinti atgal. Vieno tokio asmens išlaikymas mokesčių mokėtojams per mėnesį kainuos apie tūkstantį eurų.
Gal geriau tuos pinigus duokime neįgaliųjų artimiesiems, kurie, neabejoju, sutiks už tokią sumą patys prižiūrėti sergančius giminaičius. Tuomet tikrai būtų integravimas į bendruomenę. Kalbėjau su vienu žmogumi, kuris turi neįgalų kūdikį ir psichine liga sergantį brolį. Jis savivaldybės prašė socialinio būsto, nes neturėjo sąlygų rūpintis ir vaiku, ir broliu. Aišku, jo prašymas buvo nepatenkintas, tad brolis buvo priverstas iškeliauti į Didvyžių socialinės globos namus. Kitas asmuo pasakojo, kad gyventi su savo protinę negalią turinčiu broliu buvo pavojinga, kartais net tekdavo užsirakinti atskiruose kambariuose“, – pasakojo R.Mitkutė.
Ji tvirtino, jog šiuo metu, bent jau Vilkaviškyje, nėra apgalvotas ir protinę ar psichinę negalią turinčių gyventojų užimtumo klausimas. Viena iš aktyviausių parašų rinkimo akcijos iniciatorių lankėsi Vilkaviškio kultūros, Vaikų ir jaunimo bei Socialinės pagalbos centruose ir teiravosi, ar kuris nors šių įstaigų specialistas galėtų užimti iš Didvyžių atkeliausiančius žmones. Visų atsakymas buvo tas pats – ne.
Ji tvirtino, jog šiuo metu, bent jau Vilkaviškyje, nėra apgalvotas ir protinę ar psichinę negalią turinčių gyventojų užimtumo klausimas.
„Kyla ir daugiau klausimų: kas jiems darys valgyti? Ką apskritai jie valgys? Kiek bus prižiūrėtojų dieną ir kiek naktį? Kaip bus užtikrinamas jų saugumas? Ar pagalvota apie aplinkinių gyventojų saugumą ir privatumą? Aš žinau, ką kalbu. Mano teta seniau dirbo Didvyžių socialinės globos namuose, tad nuo penkių metų aš ten dažnai lankydavausi, leidau vasaras, žinau, kokios geros sąlygos gyventojams ten yra sudaromos, kaip jais rūpinamasi. Dabar viso to planuojama atsisakyti.
Kam? Ten liks tušti didžiuliai pastatai! Kas bus daroma su jais? Kam mesti milžiniškus visų mokesčių mokėtojų pinigus į balą, jei ir dabar yra gerai? Juk nupirkti daugybę grupinio gyvenimo namų ir juos pagal paskirtį įrengti kainuos didžiules lėšas. Keletą klausimų pateikiau net ministrui, tačiau gautas atsakymas labai nuvylė. Viską, ką jis man parašė, galėjau ir pati rasti internete. Be to atsakymo gale ministras dar palinkėjo laimingos kaimynystės. Tikriausiai jis mėgsta juodą humorą“, – ironizavo pašnekovė.
Nežino net direktorius
Anot Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus Rimvydo Žiemio, apie laukiančią reorganizaciją jau buvo žinoma prieš kelis metus. Tiesa, jis pripažino, kad iki šiol apie tai nebuvo garsiai diskutuojama ir visuomenei informacijos iš tikrųjų galėjo trūkti. Tik dabar, kai pertvarka pradėta įgyvendinti ir kai jau nupirktas pirmasis namas Vilkaviškyje, kuriame netrukus įsikurs proto bei psichikos negalią turintys asmenys, aplinkiniai ėmė reikšti nepasitenkinimą.
„Aš suprantu gyventojus, jie turi tokią teisę. Kol kas pertvarkoje išties daug neaiškumų. Pagal vieną iš sumanymų, iki 2030-ųjų mūsų įstaigos gali apskritai nelikti. Bet kokiu atveju, pagal globos namų normas, iki 2030 metų viename pastate negalės gyventi daugiau nei 40 asmenų. Kadangi mes turime 4 pastatus ir 285 gyventojus, vadinasi, bent 125 iš jų reikės integruoti į visuomenę. Neaišku, kur čia viskas pakryps, bet tai, kad rajono gyventojai kelia susirūpinimą, manau reiškia, kad reikalingos ilgesnės diskusijos, kuriose turi būti įnešama daugiau aiškumo“, – svarstė R.Žiemys.
Savo siūlomą pertvarkos planą jau buvo parengę ir patys Didvyžių socialinės globos namai, tačiau jis Socialinės ir darbo ministerijos atstovams netiko, nes jame nebuvo numatytas globos namų panaikinimas. Šiuo metu braižomos naujos įstaigos pertvarkos plano gairės.
„Visa tai kažkuo primena istoriją, kai karo metais žydai patys turėdavo išsikasti sau duobę, į kurią įlipę būdavo sušaudomi. Dabar su Didvyžių socialinės globos namais elgiamasi panašiai“, – apgailestavo R.Mitkutė.
Pats globos namų direktorius R.Žiemys vylėsi, kad ši pertvarka aplinkiniams nesukels daug problemų. Jis pažadėjo, kad į jau nupirktą Vilkaviškyje namą persikels labiausiai to nusipelnę ir mažiausiai rūpesčių keliantys gyventojai, o jų atranka bus vykdoma itin kruopščiai.
Puikiai sutaria
Proto ir psichinę negalią turinčius gyventojus Dotnuvoje visą parą prižiūri socialinio darbuotojo padėjėjas, o darbo dienomis bei darbo valandomis kartu būna ir socialinis darbuotojas.
Kiek seniau, dar spalio pradžioje, panašūs pokyčiai įvyko Kėdainių socialinės globos namuose. Tiesa, įstaigos direktorė Audronė Kasperavičienė tvirtino, jog jos vadovaujamų globos namų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bent jau kol kas nebuvo numačiusi pertvarkyti, o viskas buvo daroma pačios vadovės iniciatyva.
„Iš viso nupirkome du grupinio gyvenimo namus Dotnuvoje ir Kėdainiuose. Dotnuvoje jau gyvena devyni proto ir psichikos negalią turintys asmenys, o į Kėdainius už kelių mėnesių turėtų atsikelti dar dešimt tokių žmonių. Jokio aplinkinių gyventojų nepasitenkinimo nejutome. Priešingai, visuomenę kvietėme į įkurtuves, visi noriai dalyvavo. Nelabai suprantu pasipriešinimo idėjos. Juk ne fermas kuriame, o žmones atkeliame. Kiekvieno iš mūsų kaimynystėje gali mums nežinant gyventi ir narkomanai, ir nusikaltėliai, bet ar tai ką nors keičia?“, – retoriškai klausė A.Kasperavičienė.
Anot direktorės, Dotnuvoje gyvenantys negalią turintys asmenys puikiai sutaria su aplinkiniais, vaikšto vieni pas kitus į svečius. Veiklų klausimas taip pat išspręstas: gyventojai patys gaminasi maistą, tvarkosi namus, aplinką. Jie savo darbus planuojasi patys. Pavyzdžiui, jau dabar dviem savaitėms vasarą jie turi užsisakę namą prie jūros, kur visi kartu ketina keliauti atsipūsti. Anot direktorės, iš didelių globos namų į mažesnę bendruomenę persikraustę žmonės pasikeitė neatpažįstamai. Jie pasijuto tikrais namų šeimininkais, įgavo daug daugiau atsakomybės. Šiuo metu jie tiek užsiėmę, kad net neturi laiko sugrįžti į centrą Kėdainiuose.
Proto ir psichinę negalią turinčius gyventojus Dotnuvoje visą parą prižiūri socialinio darbuotojo padėjėjas, o darbo dienomis bei darbo valandomis kartu būna ir socialinis darbuotojas.
„Nepaprastai džiaugiuosi šiais pokyčiais. Mūsų centre atsilaisvinusias patalpas taip pat rasime kaip išnaudoti. Iki šiol turėjome 150 gyventojų ir penkios vietos būdavo skirtos trumpalaikėms paslaugoms. Dabar jas dar labiau išplėsime ir galėsime laikotarpiui nuo savaitės iki šešių mėnesių pas save priimti daugiau asmenų. Taip pat ketiname gauti licenciją dienos globos veiklai vykdyti. Tai bus tarsi vaikų darželis, tik šiuo atveju žmonės dienai pas mus galės atvežti ne vaikus, o negalią turinčius artimuosius“, – pasakojo A.Kasperavičienė.
