Leido nušauti tik tris vilkus
Pasak Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo A.Olendros, visoje Žemaitijoje padėtis panaši.
„Kėliau tą problemą Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, sakiau praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vykusiame pasitarime su savivaldybių vadovais, bet taip ir neišgirdau, kada bus padarytas galas vilkų siautėjimui. Savivaldybė ūkininkams atlygina tik dalį nuostolių, todėl žmonės ir pikti, ir išsigandę“, – kalbėjo A.Olendra.
Šių metų vasarį vykusio vilkų skaičiavimo rezultatai rodo, kad Šilalės rajone yra 35 pilkiai, visoje Lietuvoje – 238.
Po kelių raštiškų savivaldybės kreipimųsi į Aplinkos ministeriją Šilalės medžiotojams leista nelaukiant vilkų medžioklės sezono nušauti tris pilkius. Tačiau kol kas nė vienam plėšrūnui nenukrito net plaukas nuo galvos. Ne dėl to, kad Šilalės medžiotojai tingėtų tykoti pilkių. Leidimą medžioti vilkus turi trys, o geriausiu atveju penki medžiotojų būrelio nariai – kiti į žvėrį šauti negali.
Aplinkos ministerija ne tik apribojo medžiotojų skaičių, bet ir uždraudė medžiokles su varovais. Tokią poziciją A.Olendra vadina apsimestine.
„Toks sprendimas formaliai „nuėmė“ atsakomybę nuo Aplinkos ministerijos. Realiai medžiotojų rankos surištos, bet kai ateis spalio 15-oji ir prasidės vilkų medžioklė, bus priekaištaujama, kad mes patys kalti, nes nesistengėme medžioti vilkų“, – svarstė A.Olendra.
Šių metų vasarį vykusio vilkų skaičiavimo rezultatai rodo, kad Šilalės rajone yra 35 pilkiai, visoje Lietuvoje – 238. Taigi net nušovus tris pilkius, kurie tikriausiai bus įskaičiuoti į šių metų vilkų šaudymo limitus, problema Šilalėje tikriausiai neišsispręs.
Medžiodavo be limitų
Vilkų medžioklės ypatumais domėjosi ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos nariai – rajono meras Jonas Gudauskas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus vadovo Kęstučio Bujos informacinį pranešimą įtraukė net į tarybos posėdžio darbotvarkę.
Tačiau medžioklės žinovas politikams paaiškino tą patį: sumedžioti vilką nėra taip paprasta, o Aplinkos ministerijos išduotas leidimas – sunkiai realizuojama galimybė.
„Aš 30 metų medžioju, bet vilką esu matęs tik kartą. Vilkai labai gudrūs, intuityviai saugosi pavojaus. O medžiotojai, žinokite, atlyginimo negauna, kad dieną naktį pilkius medžiotų. Ir taip mums per daug užkrauna“, – teisinosi K.Buja.
Palyginkite: Latvijoje per metus nušaunama 200 vilkų, Estijoje – 100, bet kaip populiacija ten jie tikrai nenyksta.
Pernai visuose keturiuose Tauragės apskrities rajonuose ministerija leido nušauti tik tris vilkus. K.Bujos žiniomis, vieną pilkį Tauragės miškuose partrenkė automobilis, kitą nušovė Jurbarko medžiotojai. Todėl šiemet šių plėšrūnų dar padaugėjo, o išlaidos kompensacijoms už jų padarytą žalą didės tol, kol gyvuliai nebus suginti į tvartus.
„Patikėkite, tie trys vilkai, kuriuos dabar leido Aplinkos ministerija nušauti, nieko neišgelbės. Jei dabar nušausime, rudenį papildomo limito greičiausiai nebus. Anksčiau vilkus šaudėme be jokių limitų ir visų neiššaudėme. Palyginkite: Latvijoje per metus nušaunama 200 vilkų, Estijoje – 100, bet kaip populiacija ten jie tikrai nenyksta“, – aiškino K.Buja.
Per mažai priskaičiuoja?
Rietavo miškų urėdijos Labardžių girininkijos girininkas Jonas Šedbaras politikams aiškino, kad bent jau valstybiniuose miškuose vilkai skaičiuojami labai griežtai: jei 50 km miškų bloke aptinkami dveji vilko pėdsakai, užrašomas vienas plėšrūnas.
Bet girininkais pripažino, kad dešimtis kilometrų sekdamas vilko pėdomis gali susidaryti ir neteisingą nuomonę: kai kur vieni pėdsakai išsiskiria į penkias ar net septynias kryptis. Todėl gali būti, kad sunkiai atliekamas vilkų surašymas neužfiksuoja teisingų duomenų.
„Kol taip skaičiuosime, nieko nebus“, – savivaldybės tarybos posėdyje piktinosi žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, tačiau ką daryti, kad valstybės itin saugomi vilkai netrukdytų gyventi žmonėms, nepaaiškino.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas A.Olendra neslepia, kad įpykę ūkininkai gali pateikti ieškinį vilkų gynėjams. Šilališkiai mano, kad „Baltijos vilkas“ ir kitos plėšrūnų saugotojų organizacijos atsipeikėtų tik tuomet, jei patiems tektų atlyginti ūkininkams tikruosius žvėrių padarytus nuostolius.
