Renginyje dalyvavo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas ir Baltarusijos ambasadorius Aleksandras Korolis.
„Labai malonu, kad tarp jūsų yra itin daug jaunų ir ypač jaunų žmonių, kurie, man atrodo, turi pajausti šios pergalės dvasią“, – susirinkusiems sakė Maskvos ambasadorius A.Udalcovas.
Keliasdešimt žmonių minėjimo metu nešėsi portretus su Antrajame pasauliniame kare žuvusiais kariais. Renginyje taip pat skambėjo rusų liaudies, karo laikų dainos.
Didžioji dauguma renginio dalyvių buvo prisisegę istorinį Rusijos karinį simbolį – Georgijaus juostelę. Prisisegę šį ženklą rusai teigia, kad solidarizuojasi su Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiais rusų kariais ir gyvais likusiais karo veteranais. Tuo metu kritikai sako, jog Georgijaus juostelė yra įgijusi Rusijos agresijos Ukrainoje atspalvį, nes jas segi Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje.
Susirinkusieji diplomatų, karo veteranų ir politikų kalbas lydėjo šūksniais ir plojimais.
BNS kalbinti žmonės reiškė pagarbą kovojusiesiems Antrajame pasauliniame kare.
„Jeigu nebūtų pergalės, nebūtų ir mūsų“, – sakė 55-erių prekybininkė Galina Sinkevič.
„Reikia pagerbti protėvius, visgi jie už mus atidavė savo gyvenimus. Mano prosenelis žuvo kare, daugelio draugų giminės taip pat, todėl tai yra mūsų pareiga prisiminti ir pagerbti“, – teigė 19-metis moksleivis Tomas Zinkevič.
Šis renginys vyko nepaisant to, kad Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga oficialiai minima gegužės 8-ą, o ne 9-ą dieną, kaip būdavo sovietmečiu.
Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas karo aukas taip pat pagerbė sekmadienį. Tuo metu pirmadienį vykusį karinį paradą Maskvoje Lietuva boikotavo trečius metus iš eilės ir antrąkart tą padarė vienintelė Europos Sąjungoje.
Maskvos ambasadorius Vilniuje šį žingsnį pavadino „nesuprantamu“.
„Kaip diplomatas aš nuo komentarų susilaikysiu, o kaip žmogus noriu pasakyti, kad man tai nesuprantama“, – žurnalistams sakė A.Udalcovas.
Į minėjimą Antakalnio kapinėse taip pat atvyko ir politikai Algirdas Paleckis ir Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantis Jaroslavas Narkevičius.
„Mes žinome ir tikime tuo, kad ši pergalė, ši šventė bus amžina. Tokia pat amžina, kaip ir prisiminimai apie išėjusiusius karo metais vardan mūsų gyvenimo“, – sakė J.Narkevičius.
Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo apie 50-55 mln. žmonių, iš jų 30 mln. – civiliai. Į šį karą buvo įtraukta 61 valstybė. Sovietų sąjunga neteko 11 mln. karių ir 7 mln. civilių, Kinija atitinkamai neteko 1,3 mln. ir 10 mln., Vokietija – 3,5 mln. ir 780 tūkst., Japonija – 1,3 mln. ir 670 tūkst. žmonių, Jungtinės Valstijos – 290 tūkst. karių ir 6 tūkst. civilių.
Per karą Lietuvoje žuvo apie 275 tūkst. žmonių, iš jų 195 tūkst. žydų per Holokaustą.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuva liko okupuota sovietų. Iki 1952 metų į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. šalies piliečių, žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
