Remiantis VPK duomenimis, pernai per pirmus aštuonis mėnesius Vilniaus apskrityje buvo įvykdyti 980 plėšimų, o šiemet – 1017. Vagysčių skaičius, lyginant tuos pačius laikotarpius pernai ir šiemet, padidėjo daugiau nei 500 veikų: pernai užregistruota 9651 vagystė, šiemet – 10 205. Sukčiavimų skaičius išaugo daugiau kaip 200 veikų: pernai užregistruotos 552, šiemet – 776.
Antradienį per spaudos konferenciją sostinės policijos vadovas teigė, kad nors nusikaltimų skaičius per aštuonis šių metų mėnesius išaugo 4,1 proc., tai ne toks didelis augimas, kaip prognozuota.
Per aštuonis šių metų mėnesius Vilniaus apskrityje užregistruota apie 17,4 tūkst. nusikaltimų. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų Vilniaus apskrityje, lyginant šių metų ir praėjusių šešis mėnesius, įvykdyta beveik tiek pat – atitinkamai 711 ir 708.
„Mes stengiamės būti matomi, atliekame ir viešą, ir neviešą patruliavimą skirtingu paros metu skirtingose vietose", – teigė K.Lančinskas.
Remiantis Vilniaus VPK duomenimis, sausio–rugpjūčio mėnesiais Vilniaus mieste buvo užregistruota per 15 tūkst. nusikalstamų veikų. Kaune jų buvo užregistruota daugiau nei perpus mažiau – apie 7 tūkst. Klaipėdoje buvo užregistruota daugiau nei 3,5 tūkst. nusikalstamų veikų, Šiauliuose – per 1,8 tūkst., Panevėžyje – apie 1,5 tūkst.
Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys tvirtino, kad prie namų saugumo labai prisidėtų sostinės gyventojų dalyvavimas projekte „Saugi kaimynystė".
Anot pareigūno, 2007 metais pradėtas projektas pasiteisino, o šiais metais Vilniaus apskrityje jau veikė 44 saugios kaimynystės grupės. Pernai jų buvo 22.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko Vytauto Černevičiaus ir K.Lančinsko teigimu, aktuali tebelieka vairuotojų ir pėsčiųjų sąmoningumo trūkumo problema.
Pasak pareigūnų, automobilių vairuotojai dar dažnai važiuoja per raudono šviesoforo signalą, kalba mobiliaisiais telefonais, rūko, nerodo posūkių. Ypač, pasak V.Černevičiaus, tai būdinga prabangius automobilius vairuojantiems asmenims.
„Tai tikriausia įvaizdžio dalis: rūkymas, mobilusis telefonas, ponios dar sugeba nagus nusilakuoti", – juokavo pareigūnas.
Tuo metu pėstieji linkę ne vietoje eiti per gatves.
Eismo įvykių, remiantis VPK duomenimis, per šių metų aštuonis mėnesius Vilniaus mieste užfiksuota mažiau nei pernai: atitinkamai 389 ir 284. Žmonių buvo sužeista taip pat mažiau: atitinkamai 452 ir 304.
Vilniaus apskrityje sumažėjo eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo ar žuvo žmonių. 2008-aisiais per aštuonis mėnesius tokių eismo nelaimių įvyko 681, jose buvo sužeisti 802 žmonės, žuvo 71. Tuo tarpu šiemet buvo užregistruotos 444 tokios eismo nelaimės, jose buvo sužeistas 501 žmogus ir 42 žuvo.
Vilniaus apskrityje per 2009-ųjų sausio–rugpjūčio mėnesius eismo įvykiuose nukentėjo 59 vaikai, tuo tarpu pernai – 95.
Vis dėlto, pasak V.Černevičiaus, džiugina, kad sumažėjo žuvusių vaikų pėsčiųjų: rugsėjo 1–11 dienomis, mokslo metų pradžioje, nei pėsčiųjų perėjoje, nei prie mokyklų nuo automobilių nenukentėjo nė vienas vaikas. Pareigūnas pabrėžė, kad situacija būtų dar geresnė, jei būtų segimi atšvaitai.
„Pėstiesiems jau tiek pridalyta atšvaitų, kad jie turėtų šviesti kaip kalėdinės eglutės, tačiau atšvaitai vis tiek nesegimi", – teigė V.Černevičius.
Jis taip pat patikino, kad sostinėje esantys stacionarūs greičio matuokliai jau veikia ir jų duomenis policininkai gauna.
