Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, apribojo ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos
Vilniaus apygardos teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-siais priimtą nutarimą dėl Civilinio kodekso straipsnių ir Visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas.
„Ginčo pažyma į šiame punkte pateiktą procesinių sprendimų sąrašą neįeina, todėl ginčas dėl joje esančių duomenų (ne)atitikimo tikrovei bei jų poveikio ieškovo garbei ir orumui yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Aplinkybė, jog šie duomenys yra surinkti valstybės įgaliotų pareigų, vykdant Žvalgybos įstatymo apibrėžtus uždavinius, neeliminuoja ieškovo galimybės ginti jo galbūt pažeistas teises pastaruoju būdu“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.
Anksčiau skundą buvo atsisakęs priimti ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis buvo nusprendęs, kad R.Šukio skundas nesusijęs su viešuoju administravimu, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teismo teigimu, VSD šiuo atveju vykdė specifinę veiklą.
Anot teismo, R.Šukys turėjo teisę kreiptis į Seimo kontrolierių, tai yra save, arba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK).
Eksministras prašė VSD veiksmus, pateikiant Seimo NSGK apie jį „klaidingą, neobjektyvią ir šališką informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas,“ pripažinti neteisėtais, pačią informaciją pripažinti neatitinkančia tikrovės bei žeminančia jo garbę, orumą.
R.Šukys prašė teismo įpareigoti VSD kaip įmanoma greičiau analogišku informacijos ir duomenų paskleidimui būdu, t.y., pateikti oficialiu dokumentu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, paneigimą.
Jis taip pat siekė iš VSD prisiteisti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos.
R.Šukys anksčiau BNS yra sakęs, kad Seimo komitetui pateiktoje pažymoje jis minimas trijuose epizoduose.
„Mano giliu įsitikinimu, ten yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys susiejant faktus ar įvykius, kurie niekaip negali sietis arba net darant sąmoningas ar dėl neįsigilinimo klaidas“, – yra sakęs R.Šukys.
Pasak jo, parlamentinį tyrimą dėl neteisėto poveikio politikams atlikusiam komitetui VSD pateikė neteisingą informaciją apie jo kandidatavimą į Seimo pirmininko pareigas 2009 metais.
R.Šukys buvo kelių kadencijų Seimo narys (2000–2012 metais), 2006–2007 metais buvo vidaus reikalų ministras, 2008–2010 metais – Seimo pirmininko pavaduotojas, 2010–2012 metais dirbo sveikatos apsaugos ministru. R.Šukys buvo Liberalų ir centro sąjungos narys.
Seimo NSGK pateiktoje išslaptintoje informacijoje VSD teigia, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų Arūną Valinską, koncerno „MG Baltic“ atstovai svarstė apie R.Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.
„Minėtu laikotarpiu R.Kurlianskis bendraudamas su T.Dapkumi, rinko informaciją bei galimai koordinavo T.Dapkaus veiksmus, kurie buvo susiję su tuometinio Seimo pirmininko A.Valinsko atstatydinimu. R.Kurlianskiui domintis galimomis kandidatūromis Seimo pirmininko pareigoms eiti, T.Dapkus informavo, jog Seimo nario R.Šukio kandidatūra būtų tinkama. Informaciją, patvirtinančią R.Šukio kandidatūros tinkamumą, R.Kurlianskis perdavė MG valdybos nariui R.Raulynaičiui, kuris perdavė R.Šukiui pasiūlymą pretenduoti į Seimo pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t.y. koncernas, jį palaikys, R.Raulynaitis atsakė: jau padedam ir ne tik galvoti“, – rašoma VSD informacijoje.
Pasak R.Šukio, informaciją rašę pareigūnai iškraipė informaciją. Tuomet parlamento vadove išrinkta konservatorė Irena Degutienė, o jis net nekandidatavo į šias pareigas, partija nesvarstė galimybės kelti jo kandidatūros.
Be to, saugumo duomenimis, įsteigus Lietuvos liberalų sąjūdį, „MG Baltic“ atstovai „derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje“.
„2008 metų lapkriti G.Steponavičius teiravosi R.Kurlianskio nuomonės apie kandidatus į ministrus Regimantą Čiupailą bei Raimondą Šukį: „Aš frakcijos seniūnas, Čiupaila ir Šukys – ministrai. Kaip jums toks scenarijus?“. O R. Kurlianskis atsakė: „tai daug geriau atrodo“, – rašoma VSD informacijoje.
Tačiau R.Šukys pabrėžia niekuomet nepriklausęs Liberalų sąjūdžiui, buvo Liberalų ir centro sąjungos narys.
Jis neteisingais vadina ir VSD teiginius apie jam koncerno darytą įtaką būnant sveikatos apsaugos ministru. Eksministras minimas kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį koncernui siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.
„Visiškai nepagrįsti vertinimai, kad neva „MG Baltic“ derino mano kandidatūrą nuo Liberalų sąjūdžio, nors nebuvau niekada tos partijos narys, kad naudojosi įtaka man siekdami medicinos įstaigose konkursus laimėti, kas irgi visiškai neatitinka tikrovės, nes ministerija nei vykdė, nei kuravo jokių statybų projektų, juos tiesiogiai vykdydavo sveikatos priežiūros įstaigos“, – BNS yra sakęs R.Šukys.
Jis tikino vieną „MG Baltic“ atstovų advokatą Romaną Raulynaitį pažįstantis nuo 1999 metų, kai abu dirbo tuometinėje Vyriausybėje patarėjais, tačiau tikino jokios koncerno įtakos nepatyręs.
VSD į teismą yra padavęs ir Liberalų sąjūdis. Jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, reikalaudamas, kad VSD paneigtų apie partiją paskleistas žinias, jog tai koncerno „MG Baltic“ įkurta ir kontroliuojama partija.
Dalis VSD informacijos buvo išslaptinta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto prašymu. Komitetas atliko parlamentinį tyrimą dėl interesų grupių poveikio politiniams procesams.
Seimo patvirtintose komiteto išvadose nurodoma, kad koncerno „MG Baltic“ vadovai ėmėsi įgyvendinti politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno „MG Baltic“ vadovais artimai susijusią politinę partiją, Lietuvos liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų koncernas „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir galios grupe.
