Garbaus amžiaus sulaukęs tautodailininkas ligi šiol užsiima širdžiai miela kūrybine veikla. Kiekvienas jo kruopščiai išskutinėtas margutis turi savo istoriją. V. Martikonis pats parenka spalvų paletę bei raštus, kuriais išmargins būsimuosius meno kūrinius.
Tautodailininką dažnai įkvepia liaudies ornamentai, o kažkada buvo taip susižavėjęs drožyba ir langų puošimu, kad jų detales perkeldavo tiesiai ant kiaušinio lukšto.
Skutinėjimas – gana neįprastas būdas marginti kiaušinius. Tokie kiaušiniai nevalgomi, o tik papuošia stalą. Prieš skutinėjant kiaušinius juos būtina paruošti. V.Martikonis pirmiausia plonu grąžteliu pragręžia vieną kiaušinio pusę, vėliau kitą. Tada, įstatęs didesnį grąžtą, vieną skylutę padidina ir švirkštu išpučia kiaušinio vidų.
Anksčiau V.Martikonis skutinėdavo paprastus balto lukšto vištos kiaušinius, tačiau bėgant laikui pasirinko tvirtesnius žąsies kiaušinius. Kaip sako pats menininkas, jie daug tvirtesni ir ant jų lengviau skutinėti.
Virdamas ir dažydamas margučius tautodailininkas visada įpila šiek tiek acto, mat tada kiaušinio lukštas pasidaro minkštesnis ir įvairiausius ornamentus išskutinėti tampa lengviau.
V.Martikonis savo kūrybine veikla stengiasi užkrėsti ir jaunąją kartą. Jis dažnai važinėja po mokyklas ir moko vaikus margučių skutinėjimo subtilybių.
