Kiek tiksliai šiuo metu sostinėje yra vaikų lopšelių-darželių, priimančių vos vienerių metų sulaukusius vaikus, suskaičiuoti sudėtinga.
Didelės eilės
Anot Vilniaus savivaldybės Neformaliojo švietimo poskyrio vyriausiosios specialistės Vidmantos Kibirkštienės, šis skaičius kasmet kinta. Be to, po vieną ar kelis mažuosius priima gana daug ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Tai esą priklauso nuo to, kiek laisvų vietų darželyje yra.
„Pagal higienos normas į lopšelius priimami vaikai nuo pusantrų metų, bet įstaigos priima ir mažesnius vaikus. Tiesa, tokių darželių nėra daug, nes įstaigose nėra tiek daug laisvų vietų, didelės laukiančiųjų eilės, todėl geriau priimti daugiau vyresnių vaikų. Vyresniųjų grupės gali būti didesnės, negu pačių mažiausiųjų“, – teigė savivaldybės atstovė.
Vaikai savarankiškesni
Jau ne vienerius metus vadinamąją metinukų grupę turinčio vaikų lopšelio-darželio „Delfinukas“ direktorė Irena Genovaitė Jasnauskienė skųstis sunkumais nelinkusi. Jos teigimu, darželis mielai priimtų daugiau pačių mažiausių vaikų, tačiau tam trūksta patalpų.
„Šį rudenį turime 13 vaikų nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus“, – sakė I.G.Jasnauskienė. Anot jos, pradėję lankyti lopšelį tokie maži, vaikai greitai įpranta prie ritmo, adaptuojasi, greičiau pradeda vaikščioti, išmoksta laikyti šaukštą, atpranta nuo sauskelnių.
Direktorė pripažino, jog norinčių savo atžalas į vaikų darželį atvesti nuo metukų yra daug, visų priimti nėra galimybių. Tačiau ši problema esą aktuali ir vyresnių vaikų tėvams – darželių Vilniuje paprasčiausiai trūksta.
„Lengva pasakyti, kad dygsta privatūs darželiai. Juk ten už mėnesį tenka sumokėti mažiausiai 600–700 Lt, per metus susidaro tūkstančiai, o tai dideli pinigai. Mes metinukus pradėjome priiminėti tuomet, kai darželiai buvo apytuščiai. Tada vien Karoliniškėse buvo uždarytos kelios įstaigos, kurių patalpose įsikūrė muzikos mokykla, stomatologijos klinika. Šiandien šie darželiai viso miesto gal neišgelbėtų, tačiau situaciją Karoliniškėse labai pagerintų“, – kalbėjo direktorė.
Mieliau renkasi vyresnius
Buvo toks laikotarpis, kai mamos nenorėjo vaikų atiduoti į darželius ir metinukų buvo labai mažai, – pripažino T.Dvilevič.Tai, kad tėvai turi galimybių savo atžalas auginti namuose dvejus metus, gaudamos išmokas iš valstybės, dažnai lemia darželių vadovybės sprendimą priimti tik vyresnius vaikus. Anot Vilniaus ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkės, Vilniaus lopšelio-darželio „Daigelis“ direktorės Tatjanos Dvilevič, nors išskirtinių reikalavimų mažųjų grupėms nėra daug, tačiau jų grupės turi būti mažesnės. O susidariusios didelės laukiančiųjų eilės verčia priimti daugiau vyresniųjų.
„Buvo toks laikotarpis, kai mamos nenorėjo vaikų atiduoti į darželius ir metinukų buvo labai mažai. Kaip tik tada daugelis darželių uždarė lopšelines grupes, į kurias priimdavo metų sulaukusius vaikus. O dabar jau matome problemą“, – pripažino T.Dvilevič.
Anot asociacijos pirmininkės, sunku nepastebėti, kad šiemet norinčios išleisti savo 2008–2009 metais gimusias atžalas į darželius šeimos susiduria su sunkumais – vietą darželyje šalia namų daugeliui rasti sunku.
T.Dvilevič teigė, kad jos darželyje metinukų grupės sudaromos kasmet ir į jas priimama net iki 20 vaikų – daugiau, negu reikalaujama higienos normose. Esą mažuosius atveda pamainomis dirbančios mamos, todėl kasdien susirenka ne daugiau negu 15 vaikų. Tačiau net ir tai esą nėra išeitis – vietų lopšelyje vis tiek trūksta.
Tėvų pasirinkimas
Motinystės pašalpos mokėjimo tvarka pasikeitė nuo 2011 m. liepos.
Pagal naująją tvarką tėvai gali pasirinkti, kiek laiko jie nori auginti vaiką, gaudami paramą iš valstybės – dvejus ar vienerius metus. Pasirinkus pašalpos mokėjimą vienerius metus, jie tuos metus gautų 100 proc. buvusio kompensuojamojo užmokesčio dydžio pašalpą. Pasirinkus pašalpos mokėjimą dvejiems metams – pirmaisiais metais gautų 70 proc., o antraisiais – 40 proc. buvusio darbo užmokesčio dydžio pašalpą.
Nuo 2010 m. liepos išmokos atitinkamai siekė 90 proc. pirmaisiais metais ir 75 proc. antraisiais. Iki tol pirmaisiais vaiko auginimo metais tėvams buvo mokama 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio, antraisiais – 85 proc.
