Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 10 05

Vilniaus darželiuose buvo laisvų vietų, bet apie jas žinojo ne visi

Apie tai, kad Vilniaus vaikų darželiuose trūksta laisvų vietų, kalbama jau ne vienerius metus. Tačiau, pasirodo, kartais vietų yra, tik tėvai apie jas sužino ne oficialiai, o iš socialinių tinklų. Ir jiems dėl to, kad vaikas patektų į darželį, tenka pakovoti – eiti į savivaldybę, teirautis, o kitą kartą ir reikalauti, kad jų vaikas patektų į darželį.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius darželyje „Žilvinėlis“
Vaikų darželis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Šiais metais, nors nuolat kalbėta apie vietų ikimokyklinėse įstaigose trūkumą, rugsėjo 1-ąją toli gražu ne visi sostinės darželiai buvo užpildyti. Štai Žvėryne esantis „Birutės“ darželis rugsėjį turėjo daugiau nei 20 laisvų vietų. Apie tai žinia greitai išplito socialiniame tinkle „Facebook“.

Pagal teritoriją nepriklauso, bet priėmė

Iš čia apie galimybę galbūt leisti savo atžalą į šį darželį ir sužinojo vilnietė, nenorėdama problemų su Vilniaus savivaldybe pabijojusi atskleisti viešai net savo vardą. Šeima gyvena Santariškėse, bet, suprasdama, kad patekti į naujai ten pastatytą darželį neturi jokių šansų, ieškojo galimybių lankyti ikimokyklinę įstaigą kitur.

Skelbimas „Facebook“
Skelbimas „Facebook“

„Norėdami gauti darželį nuėjome ilgą kelią. Laukėme dvejus metus eilėje, bet negavome. Net turėjome raštą, kad dėl logopedinių problemų vaikai privalo lankyti darželį, bet logopedinį darželį gavome tik vyresniajam vaikui, – apie sudėtingas vietos darželiuose paieškas pasakojo mama. – O tada facebooke pamačiau skelbimą, kad „Birutės“ darželyje yra vietų. Tiesiog nuvažiavau į savivaldybę ir užpildžiau prašymą gauti tą vietą. Ir gavome. Vien todėl, kad direktorė paviešino informaciją, o savivaldybėje net nunešus prašymą darbuotojai sutriko – puolė klausinėti, ar mums tas darželis priklauso.“

Darželio direktorė Diana Susaninienė į kalbas nesileido, tik patvirtino, kad vietų buvo, bet „savivaldybė labai operatyviai viską sutvarkė“. Tad dabar jau papildomai priimti vaikų nebėra kur.

Eilės nebuvo?

Vilniaus savivaldybės Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vyriausioji specialistė Vidmanta Kibirkštienė tikina, kad tokia situacija susidarė, nes „Birutės“ darželis yra savaitinis ir į jį priimami vaikai tik nuo 3 metų.

„Užregistruotų prašymų į šį darželį nebuvo. Atsižvelgiant į tėvų prašymus, kurie yra pateikti į laisvas vietas tokio amžiaus vaikams, grupė jau suformuota“, – aiškino specialistė.

Panašių atvejų, kai grupės galutinai suformuotos ne iki rugsėjo 1-osios, o vėliau, buvo ne vien „Birutės“ darželyje. Tiesa, kitur laukiančiųjų eilė buvo suformuota, todėl tėvai informuoti apie galimybę pasirašyti sutartį ir pradėti lankyti darželį.

Kaip nutiko, kad mieste, kur į valstybinius darželius nepatenka 5 tūkstančiai vaikų (tiek priskaičiavo meras Remigijus Šimašius), vaikų darželiuose atsirado laisvų vietų?

Tėvai dalijasi spėlionėmis, kad sistema tinkamai neveikia ir nėra normalaus ryšio tarp įstaigų ir savivaldybės, be to, niekas nenori užsikrauti papildomos pareigos ieškoti tėvų, kurie bandė patekti į kitus darželius. Tarp gandų – ir esą noras spekuliuoti vietomis, bandymai jas išsaugoti „saviems“.

Renkasi privačias įstaigas

V.Kibirkštienė situaciją aiškina visiškai kitaip: „Po to, kai buvo pasirašytas memorandumas ir nevalstybinės įstaigos sostinėje pradėjo sparčiai plėstis, nemažai tėvų pasinaudojo mėnesinio mokesčio kompensavimo už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą nevalstybinėse įstaigose paslauga. Dėl šios priežasties vyko kaita Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose, ir nemažai vaikų pradėjo lankyti nevalstybinius darželius. Į atsiradusias laisvas vietas buvo priimami vaikai, laukę eilėje. Laisva vieta laikoma vieta, jeigu niekas nelaukia eilėje.“

Anot V.Kibirkštienės, vaikų grupės formuojamos ir eilės sudaromos vadovaujantis Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. „Aprašo 42 punkte nurodyta, kad į laisvas vietas jau sudarytose grupėse priimama nuolat. Tėvams niekur kreiptis nereikia. Jeigu atsiranda tokių vietų, informacinės sistemos tvarkytojas jas pirmiausia pasiūlo tos pačios seniūnijos, gretimose įstaigose laukiantiems vaikams“, – tikino specialistė.

Po to, kai buvo pasirašytas memorandumas ir nevalstybinės įstaigos sostinėje pradėjo sparčiai plėstis, nemažai tėvų pasinaudojo mėnesinio mokesčio kompensavimo už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą nevalstybinėse įstaigose paslauga, – sakė V.Kibirkštienė.

Nuo rugsėjo 1 dienos privačius darželius lankantys vaikai gauna 100 eurų kompensaciją kas mėnesį. Tokiu būdu Vilniaus miesto valdžia tikisi palengvinti dalią tėvams, metų metus nepatenkantiems į valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Tačiau šis sprendimas sulaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos. Net koalicijos partneriai socialdemokratai priešinosi tokiam mero R.Šimašiaus ir vicemero konservatoriaus Valdo Benkunsko aktyviai palaikomam sprendimui, tikindami, kad kompensacijos neturėtų būti mokamos visiems be išimties.

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS) taip pat kritikavo tokį Vilniaus savivaldybės sprendimą, labiausiai – dėl privačių įstaigų kontrolės nebuvimo, nes prieš rugsėjį, kai jau buvo žinoma apie būsimas kompensacijas, ne vienas darželis padidino mokesčius.

Kartu su Vilniaus taryboje atstovų neturinčia Darbo partija NAMS net sudarė darbo grupę ir pateikė keletą pasiūlymų dėl 100 eurų kompensacijų tvarkos. Siūloma, kad išmokas gautų tik tie tėvai, kurių vaikai registruoti eilėje į valstybinius darželius, Vilniaus mieste būtų gyvenamąją vietą deklaravęs bent vienas iš tėvų, griežtai kontroliuojami privatūs darželiai.

Tačiau Vilniaus savivaldybė bent kol kas net neužsimena apie tai, kad kompensacijų mokėjimo tvarka keistųsi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?