Kaip 15min.lt pasakojo šiame name gyvenanti Edita, jau pernai vasarą tiek ji, tiek kaimynai pastebėjo šiuos nemalonius graužikus šmirinėjant daugiabučio rūsyje. Buvo kreiptasi į namą administruojančią bendrovę „Fabeta“, kurios darbuotojai bandė padėti. Žiurkės buvo nuodijamos, tačiau situacija nuo to ne itin pagerėjo.
Naikino, bet nesėkmingai
Rūsyje gyventojai rasdavo negyvų graužikų, iš pradžių jie išpampdavo, vėliau sudžiūdavo. Tačiau praėjus kelioms dienoms vėl pasirodydavo naujų.
„Ir vėl tas pats. Reikia užmūryti angą, kuri yra toje patalpoje, kur stovi šiukšlių konteineris. Tai buvo padaryta, bet žiurkės vėl pragraužė. Atidarai duris išmesti šiukšles ir dažnai matai vaizdą, kaip tos žiurkės į skylę lenda vienos per kitas“, – apie gąsdinančius reginius pasakojo Edita.
Nemaloniausia pirmojo aukšto gyventojams, tačiau nosį riečiančią smarvę jaučia visi kaimynai, ypač ji juntama lifte. Gyventojai įtaria, kad pasidarbavusios žiurkės kažkur pragraužė skylę šiukšlių vamzdyje, iš ten kvapai ir sklinda.
Atidarai duris išmesti šiukšles ir dažnai matai vaizdą, kaip tos žiurkės į skylę lenda vienos per kitas, – sakė Edita.
„Kažkas kažką neva daro, negalim pasakyti, kad nedaro. Bet iki galo nepadaroma. Gal kažkas varnelę užsideda, kad dirba, bet tie nuodai graužikų mūsų name niekaip neišnaikina, žiurkės, matyt, prie jų įpranta. Nugaišę gyvūnai guli ant šaligatvio, po balkonais, prie laiptų. Vaizdas labai nemalonus“, – pasakojo gyventoja.
Namo gyventojai pikti – jų laiptinė tvarkinga, nėra apsileidusių kaimynų, tačiau su žiurkėmis susitvarkyti jiems nepadedama.
Sumokėti tenka, kokybė – netenkina
Bendrovės „Fabeta“ vadybininkas Egidijus Arlauskas patvirtino – problemų dėl graužikų yra, nors masiniu reiškiniu jis to nevadino. „Esame sudarę sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ ir jie mums tą deratizacijos paslaugą pagal mūsų prašymus ir teikia“, – teigė vadybininkas.
E.Arlauskas nupasakojo visą procesą: pirmiausia padedamos priemonės graužikų naikinimui (nuodai), po dviejų savaičių surenkami nugaišę gyvūnai ir padeda dar pakartotinių priemonių. Dar po 2-3 savaičių vėl sutvarkoma. Už tokią procedūrą „Fabeta“ gauna sąskaitą, o suma išskirstoma namo gyventojams.
„Nežinau, ar yra numatyta kokių nors papildomų priemonių. Kažkokios gerosios patirties iš kitų rajonų aš irgi negirdėjau, kad kažkas kažką būtų daręs kitaip. Tai tikrai šiokia tokia problema, nors ir nepasakyčiau, kad amžina ir neišsprendžiama, bet rudenį ir reikia laukti graužikų suaktyvėjimo, jie traukia ieškoti šiltesnių vietų peržiemoti“, – kalbėjo E.Arlauskas.
„Fabetos“ vadybininkas vis dėlto neslėpė, kad dabartinė sutartis su paslaugas naikinant graužikus vykdančia bendrove jų netenkina ir svarstoma rinktis kitą įmonę. Be to, situacija pagerintų ir bendras sprendimas dėl šiukšlių šalintuvų namuose ir pirmajame aukšte stovinčių konteinerių. Esą jeigu pastarieji būtų iškelti toliau gyvenamųjų namų, graužikams neliktų, kuo daugiabučiuose maitintis.
Pasak E.Arlausko, anksčiau savivaldybė graužikus mieste naikino savo lėšomis, tad skundų iš gyventojų būdavo mažiau – dabar, kai jie moka patys, linkę ir reikalauti geresnių rezultatų. Bet esą savivaldybė galėtų prisiminti senąją praktiką ir galbūt net profilaktiškai imtis priemonių, dėlioti nuodus ir pan.
Platina daugybę ligų
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė įspėja, kad pelės ir žiurkės ne tik nemalonūs akiai, bet ir gali platinti ligas. Todėl graužikų naikinimas turėtų būti atliekamas itin atidžiai.
Žiurkės gali ir netiesiogiai platinti ligas per blusas, erkes, uodus. O erkės pas mus platina Laimo ligą, encefalitą, tai tie sukėlėjai ir gyvena graužikuose, – kalbėjo B.Zdanevičienė.
Ruduo, pasak B.Zdanevičienės, geriausias laikas kalbėti apie graužikus – ieškodami šilumos jie plūsteli į daugiabučius, individualius namus, sodo namelius. O šie graužikai platina net per 30 ligų, kurios gali būti perduodamos tiesiogiai liečiant gyvūnus arba per jų išskiriamas seiles, šlapimą, išmatas. Taip pat galima užsikrėsti žiurkei ar pelei įkandus ar įdrėskus.
„Žiurkės gali ir netiesiogiai platinti ligas per blusas, erkes, uodus. O erkės pas mus platina Laimo ligą, encefalitą, tai tie sukėlėjai ir gyvena graužikuose. Kuo didesnė jų vada, tuo didesnė tikimybė žmonėms susidurti su užkrėstomis erkėmis, nes erkių pagrindinis maitintojas yra graužikai, jie ir yra infekcijos šaltinis. Žmonėms čia baisiausia yra Laimo liga, erkinis encefalitas, naminiai gyvūnai serga babezioze“, – apie ligas, kurių paplitimą taip pat lemia graužikai, kalbėjo B.Zdanevičienė.
Kai graužikai užkrečia sandėliuose ar laike mūsų daržoves, vaisius ir jas blogai nusiplauname ar neplovę valgome, galime šia liga užsikrėsti.
Dar viena, gana dažnai fiksuojama liga, kurią platina graužikai, yra jersiniozė – žarnyno užkrečiamoji liga. „Kai graužikai užkrečia sandėliuose ar laike mūsų daržoves, vaisius ir jas blogai nusiplauname ar neplovę valgome, galime šia liga užsikrėsti.
Ji pasireiškia galvos skausmais, raumenų, sąnarių skausmais, pakyla aukšta temperatūra, vemiama, viduriuojama, gali atsirasti ir bėrimas. Ir šitas sukėlėjas yra labai atsparus šalčiui, išgyvena ir dauginasi ant daržovių, vaisių vėsiuose rūsiuose ir net šaldytuvuose“, – įspėjo specialistė.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras reikalauja iš didelių įmonių turėti sutartis su deratizacijos paslaugas teikiančiais centrais, tas privaloma ir daugiabučių administratoriams. Tačiau visiškai kitokia situacija su individualiais namais, sodybomis.
Čia B.Zdanevičienė pataria ne tik namuose išgaudyti graužikus, bet ir tinkamai prižiūrėti aplinką – jeigu nebus šiukšlių, maisto atliekų, tikėtina, bus mažiau ir žiurkių ar pelių.
