Prasto oro neišsigandę dviratininkai sakė, kad oras jiems netrukdo, o lietuviškos oro sąlygos, pasak jų, tikrai ne kliūtis augti dviračių kultūrai Vilniuje.
Nėra infrastruktūros
8-erius metus aktyviai sportuojantis ir į treniruotes dviračiu važiuojantis Mantas, paklaustas, kaip vertina miesto infrastruktūrą dviračiams, sako, kad negali vertinti, nes jos nėra.
„Dviračių takais nevažiuoju, nes jų nėra. Važiuodamas kasdieniu maršrutu į treniruotę, važiuoju gatvėmis, o norėdamas nulėkti į mišką, minu plentu“, – sako sportininkas.
Važiuodamas kasdieniu maršrutu į treniruotę, važiuoju gatvėmis, o norėdamas nulėkti į mišką, minu plentu, – sako sportininkas.
Kitas dviratininkas Gediminas kasdien į darbą važiuoja dviračiu. Jis pastebi, kad infrastruktūra dviratininkams Vilniuje gerėja.
„Prieš 2-3 metus rasti dviračių taką Vilniuje būdavo gan sunku ir tai būdavo kokių 100 m atkarpa ir tiek. Dabar beveik visą Vilnių galima pervažiuoti dviračių taku, nors tai dar labai nepatogu. Dažnai trukdo aukšti bortai, pasitaiko nenumatytų kliūčių, pavyzdžiui, stulpų. Mieste visada važiuoju spausdamas stabdžio rankenėlę“, – pripažįsta dviratininkas.
Nuodėmingi eismo dalyviai
Gediminas mindamas dviratį nepaleidžia stabdžio rankenėlės, kad išvengtų susidūrimo su pėsčiaisiais.
„Reikia daugiau edukacijos vaikams, kad dviračių takas yra tas pats, kaip automobilių kelias. Jeigu tėvai rodo pavyzdį vaikams, kad negalima eiti per perėją, degant raudonai šviesoforo šviesai, tai taip pat negalima neatidžiai vaikščioti ir dviračių taku“, – palygina dviratininkas.
Mantas pabrėžia, kad autobusų ir troleibusų vairuotojai turėtų pasitempti. Viešojo transporto vairuotojai, pasak jo, dažnai mato dviratininką ne kaip eismo dalyvį, o kaip eismo kliūtį.
Dviratininką Gediminą piktina dviratininkai, kurie važiuoja be šalmų, atšvaitų, liemenių ir tamsoje nardo per perėjas. „Tokie žmonės gadina mūsų, dviratininkų, vardą ir įvaizdį“, – sako pašnekovas.
Policijos pareigūnė, renginio metu registravusi dviračius, kad vagystės atveju juos būtų galima rasti, sakė, kad kelti dviračių kultūrą Vilniuje visų pirma turi patys dviratininkai.
„Dviratininkai labai dažnai patys savęs nesaugo nedėvėdami atšvaitų ir liemenių visos paros metu. Tai yra didžiausia problema šiuo metu“, – sako policijos pareigūnė.
Ji priduria, kad miesto infrastruktūra dviračiams galutinai nėra pritaikyta. Nepaisant to, dviratininkų mieste daugėja. Pasak pašnekovės, greičiausiai dėl sveikos gyvensenos populiarėjimo.
Lygiuojasi į Amsterdamą
Gediminas lygindamas lietuvišką eismo kultūrą sako, kad šiuo metu dar daug kur atsiliekame, bet tobulėjame. „Po 5 metų Amsterdamu dar netapsime, bet esame arti to“, – pozityviai į situaciją žvelgia pašnekovas.
Paklaustas, kodėl netapsime Amsterdamu, atsako: „Galime tapti ir Amsterdamu, bet po daugiau laiko, nes Vilnius tam yra tinkamas savo dydžiu. Pastebiu, kad eismo spūsčių daugėja. Su automobiliu man nuo darbo iki namų atvažiuoti reikia geros valandos, su dviračiu – 10-15 min.“, – patirtimi dalijasi dviračių šventės dalyvis.
