Net Kaunas anksčiau nei Vilnius subruzdo gaivinti savo miesto centrą, į pagalbą pasitelkdamas ir pantomimos aktorius. O sostinės vangumą mėginama teisinti tradicijų nebuvimu ir specialistų trūkumu. Vienas garsiausių šalies mimų, Klaipėdos pantomimos teatro vadovas Aleksas Mažonas tikino, kad gyvosioms skulptūroms ir mimams (mimas – aktorius, savo emocijas reiškiantis judesiu, be žodžių – aut. past.) labai svarbi vieta, kur jie galėtų pasirodyti.
„Pažiūrėkite, kur gyvosios skulptūros stovi – Barselona, kiti didmiesčiai, tai turizmo centrai, kur didelis žmonių srautas. Mimų pasirodymams tiktų ir Vilnius. Aktorius atiduoda daug energijos, dėl kelių žmonių stovėti neverta“, – svarstė A.Mažonas. 25 metus mimu dirbančio aktoriaus teigimu, dirbti gatvėje gali paskatinti nebent pinigai. „Kiek gali žavėti stovėdamas, negi jausi pasitenkinimą. Varomoji jėga yra tik pinigai, nes kur didelis žmonių srautas, ten jie gerai uždirba“, – sakė A.Mažonas.
Vilniaus senamiesčio teatro vadovės Laimos Trainavičienės teigimu, dažniau nei per šventes į gatves išeiti aktoriai nesiima ir dėl to, kad kiekvienai akcijai reikia leidimų. „Būti gyvąja skulptūra ar mimu yra normalus darbas ir nieko čia gėdingo. Patys aktoriai, kadangi nėra tokios tradicijos, žiūri skeptiškai. Jei atsirastų tradicija, jie pamatytų, kad iš to galima gyventi, būtų nuostabu“, – sakė L.Trainavičienė. Jos siūlymu, kad atsirastų tradicija, iš pradžių mimai ar gyvosios skultūros gatvėse galėtų būti remiami.
Vilniaus senamiesčio teatro vadovė atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – specialistų trūkumą.
„Aktorinis menas ne tik tas, kuris vyksta teatre, bet ir tas, kuris vyksta gatvėje. Šis menas daro didžiausią įtaką žmonių supratimui“, – kalbėjo L.Trainavičienė. Senamiesčio teatro vadovė užsiminė ir apie gyvąsias figūras – susitingusius aktorius, kurie užsienyje sulaukia daug dėmesio. „Būtų nuostabu, jei Vilniuje jų būtų. Pas mus žmonių daug, šitie dalykai prigytų“, – kalbėjo ji. Anot L.Trainavičienės, gyvosiomis skulptūromis gali būti aktoriai, kuriems tereikia išaiškinti pagrindinius dalykus. Svarbiausia – efektingas makiažas, stiprus persirengim efektas.
Augina naują kartą
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, pantomimos dėstytoja Elena Savukynaitė šiuo metu augina antrakursius dramos aktorius, kurių specializacija – pantomima.
„Pantomimos tradicijos nėra stiprios, nors sovietų laikotarpiu Lietuva buvo viena šios teatro šakos lyderių. Dabar specialistus galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais“, – apgailestavo dėstytoja. Jos kurse ugdomi ne grynieji mimai, bet dramos aktoriai, kuriems sustiprintas kūno plastikos paruošimas, kūno kalbos raiška. Šis kursas toks pirmasis. E.Savukynaitė tikino, kad
 |
| Karinos Ziminaitės/„15 minučių“ nuotr./Vienoje populiariausių Barselonos gatvių, pavadintoje La Rambla, kasdien pasirodo dešimtys įspūdingų ir margų gyvųjų skulptūrų, masinančių turistų minias. |
būti mimu reikia daug gabumų. „Turi būti kaip baleto artistas, o kūnas turi būti labai imlus, paruoštas, lankstus, šoklus. Kasdienybė – špagatai, šuoliukai, judesio kartojimas. Paruošimas yra žiaurus. Mūsų kursas gerai, juodai dirba, bet dar nepriėjo iki tikrosios pantomimos“, – pasakojo artistė. Jos tvirtinimu, mimai gali eiti vaidinti į gatves, tereikia noro. „Dabartinis kursas jau bando kažką daryti. Manoma, kad gatvių menas yra abejotino lygio produktas. Ir iš tiesų lengva nusichaltūrinti. Gatvėse vaidinti reikia, bet gatvė turi kelio galą – nepadarysi kažin ko“, – sakė ji. Pasak E.Savukynaitės, Europoje populiariomis gyvomis skulptūromis dažniausiai tampa aktoriai, tačiau paprastai tik mėgėjiško teatro ir nebūtinai mimai.
Turi ambicingų svajonių
Viena iš E.Savukynaitės studenčių Indrė, paklausta, ar žinojo, ką renkasi studijuoti, tvirtino susižavėjusi judesiu. „Man yra priimtinas judesys, žinodama, kad gausiu vaidybos pagrindus ir dar priedą – judesio, pasirinkau. Man tas labai patiko, todėl ir stojau, žinojau, kad šis judesys yra kitoks, pantomima merdėja. Bet mes ją kada nors prikelsime“, – kalbėjo mergina. Jos bendrakursis Artūras sakė į sustiprintos kūno raiškos kursą pakliuvęs netyčia. „Vėliau pradėjo labai patikti tai, ką darome. Džiaugiuosi, kad esu ten, kur esu, ir tikrai neplanuoju trauktis“, – šypsojosi vaikinas.
Abu jaunuoliai su kurso draugais turi ambicingų idėjų atgaivinti pantomimą. „Paskui bus sunku rasti darbą, mes esame išskirtiniai, daugiau tokių kursų nėra, tad svarstome kurti ką nors savo, galbūt trupę, galbūt teatrą“, – sakė Indrė. Vaidybos su pantomimos mokosi 15 jaunuolių.
O ką mano savivaldybė?
Vilniaus savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjas Edmundas Žalpys pritarė, kad bet koks miesto pagyvinimas būtų teisingas ir įdomus žingsnis. „Jei kas rimtai imtųsi, pagyvintų vaizdą, gal daugiau žmonių pritrauktų išeiti į gatves, į atviras erdves. Mes tikrai galėtume būti pirmieji tarpininkai, kad ir leidimai akcijoms būtų greičiau išduodami, jei tik to reikės“, – kalbėjo E.Žalpys.
