2022 12 15

Vilniaus gatvių pertvarka sulaukė STT dėmesio: domėtasi, ar nėra vietos piktnaudžiavimui

Siaurinamos, kitaip pertvarkomos Vilniaus gatvės sulaukia ne tik vilniečių dėmesio. Klausimų dėl šio proceso turėjo ir teisėtvarka: Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) paprašyta įvertinti, ar nuo 2021 m. spalio priimtuose sprendimuose dėl gatvių pertvarkos darbų nebuvo piktnaudžiavimo. STT teigia korupcijos neįžvelgusi.
Vilniaus Konstitucijos prospekte – medžių sodinimo talka
Vilniaus Konstitucijos prospekte – medžių sodinimo talka / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Vilniaus savivaldybei teko atsakyti į STT klausimus dėl gatvių pertvarkos darbų, sprendimai dėl kurių buvo priimti nuo pernai spalio. Būtent 2021 metų spalio pabaigoje Vilniaus savivaldybės vadovai paskelbė, kad „pradeda gatvių desovietizacijos procesą – pilkos, nejaukios ir nesaugios gatvės virs vakarietiškomis – su medžių alėjomis, mažąja architektūra, įvairesnėmis dangomis, prižiūrimais fasadais palei gatves“.

Tam buvo pristatytas metus kurtas Vilniaus Gatvių standartas – 12 principų, kurie jau šiandien taikomi rekonstruojant ar projektuojant miesto gatves, suformuluoti tam, kad miestas taptų patogesnis ir patrauklesnis vilniečiams.

Tyrė dėl galimo piktnaudžiavimo

„Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros perduotas Vyriausybės atstovų įstaigos pranešimas, prašant įvertinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės atsakingų darbuotojų veiksmuose ir sprendimuose nuo 2021 m. spalio mėnesio vykdyti gatvių pertvarkos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartą yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. (Piktnaudžiavimas) numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Tikslinant gauto pranešimo aplinkybes buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Pareiškėją“, – apie užklausą teigė STT Komunikacijos skyrius.

Vis dėlto nemalonumų dėl to savivaldybė neturės, tačiau statybų leidimus bei paties standarto taikymą dar svarstys kitos institucijos:

„Įvertinus visą turimą ir papildomai surinktą informaciją, nebuvo nustatyta korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių ar konkrečių faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, STT priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

VMS nuotr./Saulėtekio alėjos rekonstrukcija Vilniuje
VMS nuotr./Saulėtekio alėjos rekonstrukcija Vilniuje

Priimtas sprendimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui perduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Taip pat informaciją apie Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standarto taikymą atliekant Vilniaus miesto gatvių pertvarkymo projektus perduoti Susisiekimo ministerijai susipažinti.“

Įvertinus visą informaciją, nebuvo nustatyta korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių ar konkrečių faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

Tikina: vadovaujamasi STR

Anot Vilniaus miesto savivaldybės, „STT kreipėsi, prašydama paaiškinti, kokiais teisės aktais remiasi Vilniaus savivaldybė, pertvarkydama ir remontuodama miesto gatves, įvertinti situaciją prašė Vyriausybės atstovas“.

„Savivaldybė paaiškino, kad pertvarkydama gatves ar keisdama važiuojamųjų dalių plotį, pirmiausia vadovaujasi tuo, kokie pločiai numatyti statybos techniniame reglamente, taip pat reikalavimais, numatytais kituose nacionaliniuose teisės aktuose.

Taip pat savivaldybė savo atsakyme patvirtino, kad buvo nustatytas ir patvirtintas gatvių standartas, kuris yra vizijų ir metodinių nurodymų rinkinys, o jo tikslas – kurti patrauklesnes gatves, remiantis gerosiomis praktikomis. Standartas yra rekomendacinio pobūdžio, jis nekeičia esamų teisės aktų, nekuria naujų, o prieštaravimo nacionaliniams teisės aktams atveju taikomi būtent nacionaliniai teisės aktai.

Be to, Statybos įstatymas numato galimybę savivaldybei nusistatyti ir vadovautis parengtais metodiniais nurodymais. Savivaldybė gatvių infrastruktūros standartą pradėjo taikyti pernai spalį“, – teigia Vilniaus savivaldybė.

Standartas yra rekomendacinio pobūdžio, jis nekeičia esamų teisės aktų, nekuria naujų, o prieštaravimo nacionaliniams teisės aktams atveju taikomi būtent nacionaliniai teisės aktai.

Pristatant darnių gatvių standartą, teigta, kad gatvės turi būti su želdynais tarp pėsčiųjų ir eismo juostų, be perteklinio važiuojamosios dalies pločio, dangomis ir apšvietimu įtvirtinamas pėsčiųjų prioritetas, daugumoje gatvių įrengiamas parkavimas, savąjį gatvės „metrą“ gaunantys pastatų naudotojai.

Standartas parengtas vadovaujantis Niujorko gatvių struktūra, tačiau pritaikytas Vilniaus kontekstui.

„Turime tikrąja to žodžio prasme desovietizuoti ir sužmoginti mūsų pagrindines viešąsias erdves. Noriu, kad mėgiamiausia pasaulio gatvė vilniečiams būtų ta, kurioje gyvena ar dirba. Tam pagrindinę miestų viešąją erdvę – gatves – reikia pakelti į kokybiškai kitą lygmenį. Patogios ir patrauklios jos turi būti visiems“, – pristatydamas naują gatvių standartą sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis