Hospiso penktosios veiklos metinės buvo paminėtos šeštadienį Vilniaus Katedros aikštėje.
Zw.lt paklausta, ar pradėjusi darbą Vilniuje tikėjosi, kad žmonės noriai ne tik rems šią, galimybę paskutines gyvenimo dienas oriai praleisti suteikiančią, įstaigą finansiškai, bet ir aukos savo laiką, savanoriaus, sesuo Michaela teigė tikėjusi, jog su Dievo ir žmonių pagalba viskas pavyks.
Šiuo metu ji pasakoja gyvenanti planais įsteigti hospisą vaikams – laukiamas leidimas pradėti plėtrą. Kai tik jis bus gautas, prasidės statybos darbai. Planuota vaikų hospisą įrengti jau iki šių metų pabaigos, tačiau dėl tam tikrų administracinių nesklandumų, atidarymas nukeltas į kitus metus.
„Visada kur beeičiau, stengiuosi būti balsu tų žmonių, kuriuos liga prikaustė prie tam tikros vietos, iš kurios jie negali pajudėti – ar neįgaliojo vežimėlio, ar lovos. Paprasčiausiai einu jų vardu ir kalbu jų vardu. Ir tai yra tas tikrasis žmonių, kurie mato žmonių kančią ir stengiasi ją palengvinti, širdžių atsakymas“, – paklausta, kaip jai pavyksta rasti rėmėjų tarp itin skirtingų žmonių ir organizacijų, kalbėjo sesuo Michaela.
Drąsių idėjų ši moteris nestokoja. Štai pernai, išgirdusi apie tai, kad Nobelio literatūros premija skirta Bobui Dylanui, kurio giminės šaknys – Lietuvoje, sesuo Michaela nusprendė parašyti jam laišką su prašymu paremti vaikų hospisą.
„Negavome jokio atsakymo, bet vilties dar turime. Gavau, padedant diplomatams, adresą. Tikiu, kad mano eilinis laiškas pasieks patį B.Dylaną, o ne jo vadybininkus“, – penktųjų pal.kun. M.Sopočkos hospiso metinių minėjime sakė M.Rak.
