Tiesioginiuose mero rinkimuose gavęs beveik 63 proc. rinkėjų balsų R. Šimašius tapo Vilniaus meru ir pakeitė ne vieną kadenciją sostinei vadovavusį Artūrą Zuoką. Beveik tiek pat balsų surinkęs V. Matijošaitis įveikė konservatorių Andrių Kupčinską.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad nacionaliniu lygiu bei žiniasklaidoje geriau matomas R. Šimašius: „Bet tai natūralu, nes Vilnius – didesnis miestas, ir jam skiriama daugiau dėmesio.“
Panašiai kalba ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas, pasak kurio, Vilniuje išties daugiau triukšmo.
„Kaune viskas vyksta gana tyliai, ramiai. V. Matijošaitį dažnai tenka matyti centre. Niekas iš visuomenės nemėgina prie jo prieiti, kažką jam pasakyti ar pakomentuoti. Kaune naujasis meras buvo sutiktas gana ramiai, be didesnių emocijų. Triukšmo prasme Vilniuje meras startavo garsiau, bet tai jokiu būdu nėra kokybės ar nekokybės ženklas“, – mano politologas.
Viešųjų ryšių kompanijos „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas teigia, kad merų elgesys skiriasi ir socialinėje žiniasklaidoje – R. Šimašius labai aktyviai bendrauja socialiniuose tinkluose, tuo metu Kauno meras juose nėra toks aktyvus.
„Reikėtų įvertinti ir retoriką, kuria vadovaujasi R. Šimašius ir V. Matijošaitis. Nors Vilniaus meras oponentų dažnai kaltinamas, kad labiau griauna, o ne kuria, jis yra švelnesnis, aktyvesnis ir draugiškesnis. Tuo metu Kauno meras rinkimus laimėjo agresyvesne retorika, jis laikosi griežtesnio ir stipresnio politiko įvaizdžio“, – portalui LRT.lt komentavo A. Katauskas.
Stengiasi pildyti duotus pažadus
Kaip teigia politologas B. Ivanovas, R. Šimašius bando uždaryti kai kuriuos kontroversiškus A. Zuoko projektus, kurie miestui gali būti per sudėtingi finansiškai. „Skolų yra daug, o ambicijos ne visuomet konvertuojasi į kažką daugiau nei nuostoliai“, – LRT.lt kalbėjo B. Ivanovas.
Pasak TSPMI dėstytojo M. Jastramskio, tiek Vilniaus, tiek Kauno merai kol kas didesnių klaidų nepadarė.
