Pirmųjų vakcinų Lietuva sulaukė per Kalėdas – gruodžio 26 d. atkeliavo 9750 dozių, kurios buvo paskirstytos po 2925 Vilniaus ir Kauno apskritims, 1950 – Klaipėdos apskričiai ir po 975 dozes – Šiaulių ir Panevėžio regionams.
Gavus šias vakcinas jau kitą dieną suskubta skiepyti pirmuosius šių regionų medikus, visų pirma, dirbančius su COVID-19 pacientais.
Trys siuntos jau Lietuvoje
Antroji siunta atkeliavo prieš savaitę pirmadienį, Lietuvą pasiekė 10 725 vakcinos dozių.
Tuomet taip pat pranešta, kad šios siuntos skiepai bus panaudoti antrajam medicinos darbuotojų, kurie jau buvo paskiepyti, vakcinavimui, kai praeis antrajam skiepui reikalingas trijų savaičių terminas.
Šis sprendimas gali būti peržiūrėtas gavus tikslią informaciją apie trečiosios siuntos pristatymo laiką ir dydį.
Trečioji siunta jau gausesnė – Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, į Lietuvą atvežta 20 478 dozių.
Ragina greičiau rasti vakcinų
Apie tai, kada į Lietuvą bus atgabenta ši trečioji siunta, kurį laiką nebuvo žinoma, kas sukėlė įvairių reakcijų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų profesorius, gydytojas Andrius Macas prieš kelias dienas feisbuke parašė savotišką naujametinį linkėjimą, kuriame kalbėjo būtent apie būtinybę kuo greičiau gauti daugiau vakcinų.
„Turime galvoti, ką daryti. Ne „komendanto“ kaip diržo mums reikia. Daugelis laukia vakcinų, ir jei galėtų, lauktų eilėje iš vakaro. Vakarais skambina mano gydytojai ir klausia, gal kur liko? Neliko. Reikia naujų dozių. Čia ir dabar. Tie, kas nori skiepytis – ištemps tuos, kurie nenori“, – rašė gydytojas, pasakodamas apie sunkių ligonių perpildytas reanimacijas, intubuojamus medikus ir gydymo reanimacijose rezultatus Europoje bei pasaulyje.
Profesorius ragina augančius skaičius pasitelkti kaip argumentą bandant greičiau apsirūpinti vakcinomis:
„Pirma, bent jau tiems, kurie nori, reikia vakcinos. Visiems. Ir reikia jos dabar. Ne kažkada, ne planuose. Mes, kaip šalis, turime argumentų – mūsų skaičiai kaip mums per dideli. Ir gal visa tai ne dėl valdžios klaidų spalio ir lapkričio mėnesiais, gali būti, kad nauja viruso mutacija jau išplitusi ir Lietuvoje. Nes Londone ji plisti pradėjo būtent rytinėje miesto dalyje, kur gyvena mūsų lietuviai ir kiti išeiviai iš Centrinės ir Rytų Europos šalių. Žinoma, tai dar reikia įrodyti. Sutinku.
Ne „komendanto“ kaip diržo mums reikia. Daugelis laukia vakcinų, ir jei galėtų, lauktų eilėje iš vakaro.
Beje, šiuo laikotarpiu grįžo daugiau nei 4 tūkstančiai tautiečių, tai, kaip sakoma, tikrai turėsime reikalų. Tad argumentų, kodėl mums reikia vakcinos dabar, turime ir pačių objektyviausių: esame pirmi Europoje. Kietas argumentas. Juo ir reikia plevėsuoti kaip vėliava. Kryptis – „nach Brüssel“.
Nori skaidrumo
Taip pat gydytojas tvirtina, kad reikalingas ir skaidrumas tas vakcinas dalinant. Jis mini skirtumus tarp Kauno ir Vilniaus regionų ligoninių.
„Antra – žmogus Lietuvoje turi žinoti, kada bus siuntos, kurias dalinsime sąžiningai ir skaidriai. Skaidrumo reikės. Šalies sostinė Dzūkijos sostinei Alytui paskiria 200 dozių, nors čia gyvena 52 000 gyventojų, tuo tarpu laikinoji sostinė, savo atraminės ligoninės Marijampolėje paprašyta, skiria 350 (čia tik 34 000 gyventojų). Jaučiate proporcijas?
Sostinės globojama „nekovidinė“ Varėna (7900 gyventojų), jei neklystu, iš viso negavo (jei klystu – neabejoju mane pataisys). Laikinosios sostinės įtakoje mažesni už Varėną „nekovidiniai“ Šakiai (5000) gauna 65. Aš už tai, kad Marijampolė ir Šakiai gautų dar daugiau. Aš už tai, kad didžiosios ligoninės būtų visu personalu „en bloc“ paskiepytos, bet ar neengia kai kurie centrai mažutėlių? O juk nieko nėra blogiau, kaip engti mažus“, – vaizdingai rašė prof. A.Macas.
Žmonių daugiau, vakcinų tiek pat
Tačiau Kauno klinikų gydytojas nemini kitų skaičių: Santaros klinikos pateikė duomenis, kiek gauta skiepų dozių, jeigu skaičiuotume 100 tūkst. gyventojų.
Vilniaus regione gyvena 954 780 gyventojų, Kauno regione gyvena 699 548 gyventojai.
Vilniaus regionas vakcinų gavo 306 dozes/100 tūkst. gyventojų, Kauno – 418 dozių/100 tūkst. gyventojų.
Tačiau vakcinų abu regionai gavo po lygiai.
„Vilniaus regionas yra įsteigęs daugiausiai COVID-19 liga sergančių pacientų gydymui skirtų lovų, beveik 1/3 visų Lietuvos lovų, viršijo net SAM nurodytas rekomendacijas. Santaros klinikos, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) yra daugiausiai COVID lovų įsteigusios Vilniaus regiono įstaigos, lovų skaičius jose sudaro apie 80 proc. Vilniaus regiono lovų“, – tokia Santaros klinikų statistika.
Vilniaus regionas vakcinų gavo 306 dozes/100 tūkst. gyventojų, Kauno – 418 dozių/100 tūkst. gyventojų.
Be to, tiek Santaros klinikos, tik RVUL, M.Marcinkevičiaus ligoninė yra pagrindinės Vilniaus miesto įstaigos, kurios tikrina ir teikia skubią pagalbą ne COVID-19 Vilniaus miesto (visa chirurginė ir terapinė) bei regiono (insulto bei infarkto klasteriai) pacientams.
Tačiau nors skiepyti medikai pradėti tuoj pat, kai tik gautos vakcinos, jų užteko vos trečdaliui darbuotojų Santaros klinikose, VMKL, RVUL, M.Marcinkevičiaus, Alytaus ir Ukmergės ligoninėse, kurios turi COVID-19 skyrius.
Santaros klinikose paskiepyta 1895 medicinos darbuotojai.
Į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę išsiųsta 390 vakcinos dozių, į M.Marcinkevičiaus – 80 dozių, į Respublikinę Vilniaus universitetinę – 250, į Alytaus ligoninę – 200, o Ukmergės ligoninė gavo 110 vakcinos dozių.
Kitos Vilniaus regiono ligoninės, teikiančios pagalbą ne COVID-19 pacientams, kol kas neturėjo galimybės paskiepyti savo darbuotojus.
Kauno regione pirminis poreikis patenkintas
Kiek kitokia situacija Kauno regione.
Kauno klinikų atstovų teigimu, regiono ligoninės gavo tiek vakcinos dozių, kiek prašė, o kai kurios – ir daugiau.
Tik pačiose klinikose paskiepyta apie pusė tų medikų, kuriuos skiepyti norėta.
„Šiandien baigtas Kauno regiono ligoninių medikų skiepijimas pirmosios siuntos COVID-19 vakcinomis. Džiaugiamės, kad ligoninėms pristatytas visas jų prašytas vakcinų kiekis (100 proc. ir daugiau), ir jomis paskiepyti priešakinėse linijose dirbantys medikai.
Vakcinų skirstymas regiono ligoninėms vyko pagal Vyriausybės sveikatos ekspertų rekomendacijas ir ligoninių prašytus vakcinų kiekius. Pirmiausiai skiepyti tie darbuotojai, dirbantys COVID-19 padaliniuose, skubios pagalbos ir priėmimo, reanimacijos ir intensyviosios terapijos, infarktų, insultų ir politraumų klasteriuose, transplantacijų, onkologijos ir hematologijos dienos stacionaruose bei skubią medicinos pagalbą teikiančiuose chirurgijos, endoskopijų, anesteziologijos, hemodializės, akušerijos ir ginekologijos padaliniuose“, – gruodžio 30-ąją, kai buvo baigtas Kauno regiono ligoninių medikų skiepijimas pirmosios siuntos COVID-19 vakcinomis, pranešime teigė Kauno klinikos.
Džiaugiamės, kad ligoninėms pristatytas visas jų prašytas vakcinų kiekis (100 proc. ir daugiau), ir jomis paskiepyti priešakinėse linijose dirbantys medikai.
Ligoninė nurodė, kad visos Kauno regiono gydymo įstaigos individualiai nurodė, kiek jų darbuotojų, atsižvelgiant į prioritetus, bus skiepijama pirmosios siuntos vakcinomis.
Likusiomis vakcinomis paskiepyta 1510 Kauno klinikų medikų – tai sudaro 38 proc. Kauno klinikų darbuotojų, užsiregistravusių vakcinacijai pirmuoju etapu ir atitinkančių Vyriausybės nustatytus prioritetus.
Anot ligoninės atstovų, kai sulauks kitų vakcinų siuntų, toliau bus skiepijami pirmiausia tie medikai, kurie susiduria su didžiausia COVID-19 grėsme, o po to – ir visi kiti.
Pagal Kauno klinikų pateiktą sąrašą, skiepų užteko ne tik didžiosioms ligoninėms, bet ir mažesnėms regiono gydymo įstaigoms.
LSMU Kauno ligoninė prašė 292 vakcinų, gavo 500, Kėdainių, Jonavos, Jurbarko, Marijampolės, Prienų, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Šakių ligoninės – arba tiek, kiek prašė, arba keliomis dozėmis daugiau.
COVID-19 skyrius Kauno regione turi septynios ligoninės, į šį sąrašą nepatenka iš minėtų, kuriose medikai jau irgi skiepijami, tokios nedidelės gydymo įstaigos kaip Vilkaviškio, Šakių, Kaišiadorių ligoninės.