2015 04 24

Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose naujai išrinktoms taryboms toliau vadovaus Jėzus Kristus

Vilniaus ir Šalčininkų rajonus toliau valdo Jėzus Kristus. Perrinktos tarybos, kuriose dauguma – lenkai, neketina atšaukti savo per krizę priimto sprendimo, kuriuo valdžią perdavė Kristui. Vyriausybės atstovas apskrityje įžvelgia galimą prieštaravimą Konstitucijai. Rajonų gyventojai tai vertina įvairiai. Vieni džiaugiasi, kad nuvežami mišių, kiti piktinasi, kad vaikai prieš tėvų valią varomi į bažnyčią, skelbia „TV3 Žinios“.
Jėzaus Kristaus skulptūra
Jėzaus Kristaus skulptūra / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Jau penkerius metus Šalčininkų miesto ir rajono gyventojai gyvena valdomi ir globojami paties Jėzaus Kristaus. Lietuvą užklupus krizei rajono valdininkai nusprendė, kad žmonėms bus lengviau ištverti sunkmetį, jei valdžia pasidalins su Dievu ir priėmė Jėzus Kristaus intronizacijos aktą.

Iš naujo perrinkti, dabar tos pačios „Lenkų rinkimų akcijos“ deleguojami tarybos nariai, Jėzaus teisės karaliauti ir globoti šį kraštą neketina atšaukti. Jie tikina, kad Jėzaus globa neleidžia jiems išklysti iš moralės kelio.

„Sprendimas reikalingas, būtinas, vertingas ir jis galios tol, kol mes čia dirbsime“, – „TV3 Žinioms“ tvirtino Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevičius.

Šalčininkų raj. savivaldybės nuotr./Zdislavas Palevičius
Šalčininkų raj. savivaldybės nuotr./Zdislavas Palevičius

Vaikštant po Šalčininkus katalikybės simbolių galima išvysti dažnoje gatvėje. Tiesa, vietos gyventojai priimtam Kristaus intronizacijos aktui ypatingos reikšmės neteikia. Vieni džiaugiasi, kad rajono renginiai prasideda maldomis, kiti piktinasi per dideliu bažnyčios kišimusi į gyvenimą.

„Tas įstatymas asmeniškai žmogui įtakos neturi. Tikėjimas ugdomas nuo vaikystės, šeimoje. Savivaldybė kiekvienam žmogui daryti įtaką mažai tegali“, – sakė Šalčininkų gyventoja.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Šalčininkų rajono gyventojai dirba įprastinius darbus, tačiau yra ramūs ir susikaupę.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Šalčininkų rajono gyventojai dirba įprastinius darbus, tačiau yra ramūs ir susikaupę.

Valdoma ir globojama Jėzaus Kristaus posėdžiauja ir Vilniaus rajono savivaldybės taryba. Kristus į valdininkus žvelgia iš intronizacijos metu pašventinto paveikslo. „Lenkų rinkimų akcijos“ dominuojama rajono valdžia Kristaus globos taip pat neketina atsisakyti, nors tai kritikuoja opozicija.

Manau, kad religijos nereikėtų painioti su valdymu.

„Bet kuriuo atveju bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, nuo savivaldos. Manau, kad religijos nereikėtų painioti su valdymu“, – samprotavo „TV3 Žinių“ kalbintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos narys Gintaras Karosas.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje sako, kad Vilniaus rajono taryboje tikėjimas prisimenamas per Velykas ir Kalėdas, Kristaus intronizacijos panaikinti kol kas nereikalauja, kol šis sprendimas nesukuria teisinių pasekmių ir kol rajono valdininkai savo sprendimų nepradėjo aiškinti dievo valia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilusis telefonas su Jėzaus Kristaus atvaizdu.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilusis telefonas su Jėzaus Kristaus atvaizdu.

„Išties, jis nesukelia jokių materialinių padarinių, gali būti atšauktas, gali būti paliktas. Jis neįtakoja sprendimų, nors iškrenta iš konteksto visų savivaldybės tarybos įgaliojimų“, – teigė Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Audrius Skaistys.

Beje, Kristaus intronizacija Vilniaus rajono politikams nesutrukdė administracijos direktore paskirti merės dukterėčios Liucinos Kotlovskos. Tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad savivaldybės administracijos vadove įdarbinus merės Marijos Rekst sesers dukterį sukeltas interesų konfliktas, skelbia „TV3 Žinios“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis