Sostinėje kiekvieną rudenį vykstantis Vilniaus maratonas kasmet sulaukia ne tik teigiamų, bet ir priešiškų reakcijų – dažniausiai sostinės gyventojai skundžiasi užtvertomis ir nepravažiuojamomis gatvėmis, tačiau šiemet didesnis dėmesys atkreiptas į ekologiją.
„Va tau ir sveikas gyvenimo būdas“, „Kas čia per šiukšlinimo maratonas?“ – bene didžiausio sporto entuziastų renginio dieną kalbėjo internautai, reaguodami į ekonomisto N.Mačiulio pasidalintą nuotrauką feisbuke, kurioje šalia miško matoma krūva išmėtytų vienkartinių puodelių. Pusmaratonį nubėgęs vyras komentavo, kad šiuo atveju organizatoriai pasirinko patį tingiausią, pigiausią ir neatsakingiausią kelią.
„Naujoji Vilniaus maratono trasa labai gera – didelė dalis vingiuoja per miškus, blokuojama mažiau gatvių, nėra ratų. Bet. Protestuodamas prieš tokį nedarnų vaizdą nubėgau visai negėręs vandens. Daug pasaulyje vykstančių varžybų visai atsisakė vienkartinių plastikinių puodelių, galime ir mes“, – sekmadienį rašė N.Mačiulis.
Žmonės piktinosi, kad dabar, kai visas pasaulis reaguoja į plastiko vartojimo problemą ir pamažu siekia jo atsisakyti, maratono organizatoriai nesugebėjo bėgikams rasti gamtai draugiškesnio varianto – pavyzdžiui, gertuvių ir vietų, kuriose būtų galima jas prisipildyti.
Nors anksčiau Vilniaus maratono organizatoriai skelbė, kad jau kitą dieną po bėgimo visas šiukšles surinks apie 90 savanorių, neaišku, ar šiukšlės bus perdirbamos.
Visas šiukšles surenka
Vienas pagrindinių renginio organizatorių, VšĮ „Tarptautinis maratonas“ direktorius Darius Valavičius 15min tikino, kad daugelis pasaulio maratonų susiduria su plastiko vartojimo problema, o jos sprendimą iki šiol rado tik Londonas, bėgikams tiekdamas vandeniu pripildytus „valgomus giliukus“.
„Popieriniai puodeliai galbūt būtų išeitis, bet mes vandenį ruošiame iš anksto, todėl negalime vienu metu išpilstyti 3 tūkstančių stiklinių. Taip pat į popierinius puodelius pilstant vandenį jie subliūkšta, ir mes tiesiog negalime patogiai patiekti vandens“, – aiškino D.Valavičius.
Jo teigimu, visos šiukšlės po renginio būna kruopščiai sutvarkytos.
„Mūsų savanoriai vandens punktų stoteles visada sutvarko, taip pat mes pasamdome įmonę, kuri kitą dieną po renginio viską išveža. Šiais metais dar turime eko bėgimą, kai 90 žmonių bėgs ir surinks puodelius“, – pasakojo organizatorius.
Paklaustas, ar puodeliai bus perdirbti, D.Valavičius sako to nežinantis: „Taip pat, kaip ir visos mūsų šiukšlės, kurias nešame į konteinerį. Gal čia tada reikėtų plačiau žvelgti, kokią mes turime situaciją, ar rūšiavimas turi kažkokią naudą, ar ne, ar visos tos šiukšlės yra perdirbamos“ , – svarstė jis.
Bėgikai bėgdami euforijoj nepagalvoja ir meta puodelius bet kur.
Pasak D.Valavičiaus, dėl šiukšlių iš dalies kalti ir patys maratono dalyviai, nes puodelius jie meta ne į specialias vietas, o tiesiog sau po kojomis.
„Mes trasoje pastatome konteinerius, padarome specialią vietą, kur tie puodeliai gali būti metami, o bėgikai bėgdami euforijoj nepagalvoja ir meta puodelius bet kur. Visi pasauliniai maratonai turi šią bėdą, bet visi paskui susitvarko“ , – sakė D.Valavičius.