„Norėtume pabrėžti, kad, siekdama apsaugoti piliečių konstitucinę teisę turėti ir reikšti savo nuomonę, Vilniaus miesto savivaldybė taip pat siekia apsaugoti viešąjį interesą ir vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais“, – teigiama A.Zuoko pasirašytame rašte, kurio kopiją gavo 15min.lt. Jis, portalo žiniomis, buvo nusiųstas už homoseksualų teises kovojančios tarptautinei organizacijai „ILGA Europe“ ir Europos Parlamento grupės, ginančios gėjų bei lesbiečių teises, nariams.
„Vilnius – demokratiškas ir tolerantiškas“
Savo laišką meras pradeda pastaba, kad Vilnius yra demokratiškas ir tolerantiškas miestas. Jame nuo seno gyveno įvairių tautybių ir tikėjimų žmones, jie gerbė ir toleravo vieni kitus. Vilniaus vadovas pripažįsta, jog visi turi teisę organizuoti taikius susirinkimus, kad viešai išreikštų savo nuomonę ar tikėjimą.
Savivaldybė, pasak A.Zuoko, vadovaudamasi įstatymais ir siekdama apsaugoti viešąjį interesą bei užtikrinti, kad į jį būtų atsižvelgiama, priima sprendimus dėl susirinkimų (protesto akcijų, demonstracijų, procesijų, piketų ir pan.) organizavimo. Organizatoriai savo ruožtu turi atsižvelgti į tam tikras sąlygas ir viešąją tvarką. Be to, anot mero, svarbu vadovautis demokratinės visuomenės vertybėmis.
 |
| Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas |
Kaip žinoma, dar sausį Lietuvos gėjų lyga (LGL) informavo savivaldybę liepos 27 d. norinti suorganizuoti eitynes „Už lygybę“ – vieną iš tradicinio homoseksualų festivalio „Baltic Pride“ renginių.
Jų sumanymu, eitynių dalyviai – apie 800 žmonių, pajudėję iš Odminių skvero prie Katedros aikštės, valandą žygiuotų Gedimino prospektu pro Vyriausybę iki Lukiškių aikštės prieš Užsienio reikalų ministeriją. Čia būtų sakomos eitynių dalyvių kalbos, išskleidžiama vaivorykštės vėliava. Renginio metu reikėtų laikinai sustabdyti eismą pakeliui esančių gatvių sankirtose su prospektu.
Savivaldybė eitynes liepos 27 d. leido, bet nurodė saugumo sumetimais jas perkelti į kitą Neries pusę – pradėti nuo automobilių aikštelės prie „Forum Palace“ ir žygiuoti Upės gatve iki viešbučio „Radisson Blu“. Čia eitynės vyko 2010 m.
Teismas skundą nagrinės skubos tvarka
Po tokio sprendimo LGL kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT) su prašymu panaikinti savivaldybės administracijos įsakymo dalį, kuria buvo pakeista renginio vieta.
Policijos departamentas teismui paaiškino, kad Gedimino prospekte yra daug gyvenamųjų namų, biurų, kitų patalpų, kurias esą būtų privaloma tikrinti ir renginio metu kontroliuoti, nes „yra grėsmė, kad nuo pastatų stogų bus mėtomi įvairūs daiktai“. Be to, kelioms valandoms būtų sutrikdytas viešojo transporto eismas. Upės gatvė – erdvesnė, dėl to čia lengviau užtikrinti viešąją tvarką, lengviau išdėstyti policijos pajėgas ir manevruoti, dalis teritorijos atitverta natūralia gamtine kliūtimi – Neries upe. Taip pat būtų mažiau trikdomas parduotuvių, kavinių, įstaigų, kitų komercinių objektų darbas.
Artūras Zuokas: „Siekdama apsaugoti piliečių konstitucinę teisę turėti ir reikšti savo nuomonę, Vilniaus miesto savivaldybė taip pat siekia apsaugoti viešąjį interesą ir vadovautis įstatymais.“
Teismas sustabdė savivaldybės sprendimo dėl eitynių vietos galiojimą ir nurodė persvarstyti LGL prašymą, tačiau savivaldybė sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad savivaldybė pažeidė procedūras, ir nurodė arba išduoti leidimą, arba atmesti su aiškia teisine motyvacija.
Trečiadienį VAAT skubos tvarka nagrinės LGL skundą, kuriuo ginčijamas savivaldybės sprendimas neleisti rengti eitynių Gedimo prospekte.
Per arti teismų ir valdžios institucijų?
A.Zuoko teigimu, savivaldybės Renginių organizavimo komisija prašymą išnagrinėjo, kaip reikalauja galiojanti tvarka. „Pagal įstatymus dėl viešų susirinkimų, savivaldybė turi teisę pasiūlyti organizatoriams kitą galimą susirinkimo vietą ar laiką, todėl LGL buvo pasiūlyta kita vieta – Upės gatvė miesto centre“, – nurodo jis.
Mero teigimu, abi pusės gali tartis dėl vietos ir laiko, tačiau be abipusio susitarimo savivaldybė esą negali paskelbti renginio laiko bei vietos.
Kaip teigiama laiške, savivaldybė persvarstė prašymą dėl Gedimino prospekto ir atsisakė išduoti leidimą. Svarbiausias motyvas buvo tas, kad, organizuodami eitynes šioje gatvėje, dalyviai pažeistų Susirinkimų įstatymą. Šis „besąlygiškai draudžia susirinkimus mažiau nei 75 m nuo teismo pastato ir mažiau nei 25 m nuo Vyriausybės bei valdžios institucijų pastatų, ambasadų, kitų strateginės reikšmės institucijų ir organizacijų“.
Gedimino prospekto atkarpoje, kur norima rengti eitynes, įsikūręs Konstitucinis, Apeliacinis teismai ir Vilniaus apygardos teismai, Ūkio, Teisingumo, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijos, Statistikos departamentas, Lietuvos bankas.
„Aplinkybės yra išties nesėkmingos, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė yra visiškai pasirengusi siekti abipusio kompromiso, kuris leistų organizacijai išreikšti savo nuomonę nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų“, – pažymi A.Zuokas.
Eitynės vyksta visose Baltijos šalyse
Eitynės „Už lygybę“ planuojamos kaip kasmetinio Baltijos šalių žmonių teises ginančių organizacijų festivalio „Baltic Pride“ renginys. Jame žadama ne tik kalbėti apie homoseksualų lygybę, patiriamus sunkumus ir problemas, dalintis kitų šalių patirtimi, bet ir paminėti 20-ąsias homoseksualumo dekriminalizavimo bei seksualinių mažumų teisių sąjūdžio Lietuvoje įkūrimo metines.
Pats festivalis vyks liepos 22–27 d. Tuo metu suplanuotos ne tik eitynės, bet ir konferencija žmogaus teisių klausimais, paroda, filmų festivalis, socialinė programa.
„Baltic Pride“ eitynes pasikeisdamos rengia visos Baltijos šalys. 2009-aisiais ir pernai jos vyko Rygoje, 2011-aisiais – Taline.
