„[...] Tą 2014 metų vasarą, kai išgirdę apie mano atsistatydinimą iš „Investuok Lietuvoje“ vadovių, konservatorių vadovybė kalbino mane pasilikti Lietuvoje ir kandidatuoti į merės postą Vilniuje. Tuo metu dar nebuvau apkabinėta etiketėmis kaip aikštinga skandalistė. Tikėjau, kad buvau vertinama už žinias, patirtį ir indėlį reformuojant „Investuok Lietuvoje“, naujų investuotojų sukurtas darbo vietas. Tada dar buvau viena iš tų nuo gimtinės konteksto kiek atitrūkusių ir Lietuvos politinių vandenų bei srovių gerai nebepažįstančių entuziastų, kurie tikėjo, jog viską pakeisti į gera yra visiškai nesunku – reikia tik nustoti skųstis, susitelkti ir rasti būdą, kaip įgyvendinti teisingas ir geras idėjas. Greiti pokyčiai „Investuok Lietuvoje“ man atrodė puikus to įrodymas.
Mano svarstymai kandidatuoti į meres tuomet baigėsi greitai, ir Manto Adomėno vaidmuo čia buvo esminis. Kai Mantui Adomėnui nepavyko partijos viduje nuteikti kritinę masę žmonių prieš galimą mano kandidatūrą (kiek žinau, net mano nuotrauka LGBT parade buvo persiuntinėjama), viešoje erdvėje buvo įsukta šmeižto kampanija: apie nepažabotą aroganciją, baisingą charakterį ir t.t. ir pan.“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dėsto M.Dargužaitė.
Ji tikina neturėjusi jokio noro „dalyvauti vidinėse partijos intrigose“ ir iš karto atsisakiusi bet kokios intencijos kandidatuoti.
„Mano kandidatūrą netrukus pakeitė Mykolas Majauskas. Kaip viskas susiklostė vėliau, dabar jau žinome iš istorijos ir, kaip matome, iš Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymų. Tačiau, neabejoju, kad dar ne viską“, – priduriama M.Dargužaitės įraše.
Anot buvusios Vyriausybės kanclerės, M.Adomėno atvejis yra tik vienas pavyzdys, kaip diskredituojami nepalankūs arba nepageidautini žmonės. Esą žmonių šmeižimas ir viešas puolimas yra laikoma normalia praktika Lietuvoje ir dauguma tai naudoja kaip priimtiną priemonę.
Terpę greitai užpildo garbėtroškos karjeristai, pasaulio norintys pamatyt turistautojai ar net korumpuoti sau naudos ar darbą norintys užsitikrinti veikėjai
„Net ir VSD pažymų paviešinimas, kai kurių faktų nepatikrinus ar išėmus iš konteksto ir galimai diskredituojant, kai kuriuos, gal visiškai nekaltus žmones, dar labiau pagilina šią problemą. Dirbant valstybiniame sektoriuje, ypač matomoje pozicijoje, nuolatos jauti didžiulę psichologinę įtampą – kuo kas gali apkaltint, nors žinai, kad tikrai jokių nusikalstamų ar neleistinų veiklų nesi vykdęs ir nevykdai. Tokiu būdu sukuriama terpė, į kurią savo reputaciją saugantys žmonės jokiais būdais nenori eiti. O tą terpę greitai užpildo garbėtroškos karjeristai, pasaulio norintys pamatyt turistautojai ar net korumpuoti sau naudos ar darbą norintys užsitikrinti veikėjai“, – rašo M.Dargužaitė.
Jos nuomone, VSD pažymų paviešinimas leido „juodai ant balto pamatyti, kaip Lietuvoje yra dorojamasi su interesų grupėms nepalankiais žmonėmis – t.y. viešais šmeižtais ir reputacijos gadinimu“. M.Dargužaitė teigia pati prisiminusi savo patirtį, kai, jos įsitikinimu, žurnalistai esą visiškai be pagrindo išsuko problemą apie jos atlyginimą, kelionę į Paryžių susitikt su EBPO, „liguistą charakterį“.
„M.Adomėno pradėta kampanija, sėkmingai pratęsta jo tuometinių draugų ir „Facebook“ nuomonės formuotojų, sukūrė simbolinį kapitalą bet kam, ką vėliau, jau tapus Vyriausybės kanclere, erzino mano planuojami darbai ir reformos, – rašo M.Dargužaitė. – „Fake news“ fenomeno kontekste visas pasaulis pergalvoja žurnalistų, nuomonės lyderių ir socialinių medijų indėlį skleidžiant ir kovojant su tendencinga, netikslia ar netikra informacija. Reikia pradėti daug daugiau apie tai kalbėti ir Lietuvoje.
Aišku, prioritetas turėtų būti skiriamas švietimui ir žmonių ugdymui mąstyti, kvestionuoti, analizuoti ir mokėti atskirti faktus nuo šmeižto ar tendencingos informacijos. Jei šito nepavyks padaryti, galime tik pasvajoti, kad greitu metu matysime valdžioje kritinę masę idėjinių, nesavanaudiškų paskatų vedamų ir rimtam darbui nusiteikusių žmonių.“
M.Adomėno atsakas: prašau čia nemeluoti
Į M.Dargužaitės įrašą socialiniame tinkle sureagavo ir minėtasis iš konservatorių partijos pašalintas M.Adomėnas.
„Prašau čia nemeluoti ir nešmeižti: jokie lankstukai apie dalyvavimą LGBT eitynėse nebuvo dalinami. O kad interviu pati paniekinamai atsiliepėte apie partijos narius, dabar labai patogu pamiršti. Tik po to jau kažkaip nelabai tiko su tokia paniekos verta partija kandidatuoti...“ – rašė jis.
Buvusi Vyriausybės kanclerė į tai atsakė teigdama, kad konservatorius ir toliau užsiima faktų ir istorijos kraipymu, melavimu.
M.Adomėnas dėl ryšių su „MG Baltic“ atstovais iš konservatorių (TS-LKD) partijos buvo pašalintas birželio viduryje.
Delfi.lt skelbtoje politinės korupcijos bylos medžiagoje M.Adomėnas pripažįsta gavęs „MG Baltic“ palaikymą dalyvaujant TS-LKD pirmininko rinkimuose, taręsis dėl finansinės paramos rinkimams bei tuometinio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio buvęs įtikintas balsuoti už koncernui naudingas pataisas.
Anksčiau žiniasklaidos paviešintoje VSD pažymoje teigiama, kad „MG Baltic“ atstovai per savo valdomas žiniasklaidos priemones darė neteisėtą spaudimą politikams, valstybės tarnautojams ir pareigūnams. VSD vertinimu, koncerno atstovų veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
„MG Baltic“ atstovai VSD raštą įvardija kaip nuomonių ir prielaidų kratinį.
Savivaldybių tarybų rinkimai ir tiesioginiai rinkimai į merus vyko 2015 metais. Konservatorių į Vilniaus miesto savivaldybės merus iškeltas M.Majauskas juose užėmė 4 vietą.
2014 metais dienraštis „Lietuvos žinios“ rašė, kad kovo viduryje konservatorių kandidatu į mero pareigas buvo įvardytas ir M.Adomėnas.
