Tviterio paskyroje „Hindsight is 2020“ šią savaitę paviešino „Cambridge Analytica“ skandalo duomenų ir juose sąsajos su Lietuva minimos net keliose vietose.
2016 m. liepos 1-ąją „Cambridge Analytica“ (CA) generalinis direktorius A.Nixas susirašinėjo su „Concordia“ konferencijų organizatorės įkūrėju vadovu Matthew Swiftu:
„Brangus Matthew,
Buvo malonu trečiadienį vėl pasimatyti prie martinio taurės – geras kvietimas!
Pažadėjau tau atrasti pranešėjų į „Concordia“, žemiau surašiau naujausių klientų sąrašą, kurį gali apsvarstyti.
Prašau, pranešk man, kurie iš jų tau galėtų būti įdomūs (ir prašau, gal galėtum man atsiųsti šiek tiek informacijos apie konferenciją, kurią galėčiau pridėti el. paštu), ir aš su jais susisieksiu.
A.“
Toliau vardijama 15 įvairių politikų pavardžių ir viena iš jų – „Vilniaus meras Artūras Zuokas“.
Konferencijos organizatoriaus ši pavardė nesudomino. Savo atsakyme M.Swiftas padėkojo už martinį, paminėjo, kad tai gana civilizuotas būdas pabaigti darbo dieną, o tuomet jis paprašė susisiekti su Buenos Airių meru Horacio Larreta ir su Kenijos prezidentu Uhuru Kenyatta, kuriems rinkimuose taip pat talkino CA.
Kitame nutekėjusiame dokumente, 2016 m. rugpjūčio 1 dienos CA motininės kompanijos „SCL Group“ laiške darbuotojams, teigiama, kad 2016 metais įmonės rinkimų ir socialines žiniasklaidos padaliniai rėmė kampanijas Lietuvoje. Šis laiškas išsiųstas prieš Lietuvos Seimo rinkimus, vykusius tų metų spalį.
Dar viename dokumente nurodoma, kad „SCL Group“ asocijuotu partneriu Lietuvoje buvo atstovas Darius Antanaitis, jis yra atsargos karininkas. Jis pats interviu „Laisvės TV“ paaiškino, kad į jį bendrovė kreipėsi prašydama pateikti pagrindinių partijų sąrašus, padėti susisiekti su partijų atstovais. Tačiau kilus įtarimams D.Antanaitis bendradarbiavimą teigia nutraukęs.
Pasaulyje skandalas kilo 2018 metų kovą, kuomet paaiškėjo, jog Didžiosios Britanijos konsultacijų bendrovė „Cambridge Analytica“ per savo programėlę „Facebook“ socialiniame tinkle rinko naudotojų duomenis.
Kalbama, jog „Cambridge Analytica“ galėjo gauti iš viso 87 mln. socialinio tinklo naudotojų duomenis ir naudojantis jais manipuliuoti rinkėjų nuotaikomis.
-
Liberalų sąjūdis galimai naudojosi nelegaliu rinkėjų duomenų kaupimu
-
JAV bausmė „Facebook“ už duomenų apsaugos pažeidimus paaiškės jau šią savaitę
-
„Facebook“ sumokės rekordinę 5 mlrd. JAV dolerių baudą JAV reguliuotojai
-
„Facebook“ sumokės dėl „Cambridge Analytica“ skandalo JK skirtą 0,5 mln. svarų baudą
A.Zuokas: supainiota partija
Pats A.Zuokas tikina, kad laiške supainiotos partijos – turėjo būti ne jo pavardė, kadangi mero rinkimus laimėjo ne jis. A.Zuokas tikina nė karto nebendravęs su šios į tarptautinį skandalą įsivėlusios įmonės atstovais, ir pabrėžia, kad mero rinkimus Vilniuje Remigijus Šimašius laimėjo būtent dėl „Cambridge Analytica“ pagalbos.
„Tai yra nesąmonė. Jis maišo partijas. Manęs to jau iš „Politico“ žurnalo klausinėjo. Šioje vietoje supainiota, kas kam priklauso, nes tų liberalų yra nemažai“, – 15min kalba A.Zuokas.
Pasak jo, toks laiškas suklaidino ir tarptautinę žiniasklaidą.
„Šioje vietoje – mes niekuomet nedirbome su jais. Su jais dirbo R.Šimašius. Yra gi ir sutartis“, – sako A.Zuokas.
Lietuvoje savivaldybių tarybų ir merų rinkimai buvo įvykę 2015 metų kovą, tad CA vadovo laiškas siųstas praėjus daugiau nei metams nuo jų. A.Zuokas tikino niekuomet nebendravęs su CA atstovais, niekuomet nebuvo sulaukęs ir kreipimųsi iš jų.
„Aš apie juos pradėjau domėtis, kada pasauliniame lygyje iškilo jų skandalas. Ir tada, be abejonės, aš pasidomėjau, kas jie tokie, ką jie daro, perskaičiau britų parlamento tyrimą“, – sakė A.Zuokas.
A.Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 2018 metų pabaigoje dėl dalyvavimo „Cambridge Analytica“ skandale kaltino politinius oponentus.
Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad „Cambridge Analytica“ motininės įmonės „SCL Elections“ paslaugomis naudojosi Liberalų sąjūdis, per savivaldos rinkimus į Vilniaus miesto merus iškėlęs Remigijaus Šimašiaus kandidatūrą.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) 2018-ųjų pabaigoje pripažino, kad 30 tūkst. eurų yra Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašo išlaidos 2015-ųjų savivaldybių tarybų rinkimų politinėje kampanijoje. Šie pinigai sumokėti pagal 2016 m. sausio 9 d. sutartį su „SCL Elections“.
Tuomet VRK pripažino, kad žiniaraštyje nedeklaravęs šių išlaidų Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašas Vilniaus m. rinkimų apygardoje nr. 57, pažeidė politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą.
R.Šimašius tikina, kad CA paslaugomis nesinaudojo
Vilniaus meras R.Šimašius pajuokavo, kad meru 2016 m. buvo jis, o ne A.Zuokas, tačiau tikina, kad CA vadovo nepažįsta, ir nėra su juo bendravęs, abejonių kelia ir laiško autentiškumas.
„Kaip jau buvau sakęs anksčiau, asmeniškai mano štabas 2015 metais nei prašė, nei norėjo, nei mokėjo pinigų, nei naudojo tų įrankių, bet žinau, kad tuometis partijos vadovas tuo metu atsakingajam sekretoriui pavedė nupirkti kažkokią duomenų apdorojimo sistemą. Jos veikimo principų nežinau, bet žinau, kad rinkimų kampanijai Vilniuje ji nebuvo naudojama. 2019 metais minimas subjektas niekaip neprisidėjo prie mano rinkimų kampanijos“, – apie CA komentuoja R.Šimašius.
Jis tikina iš esmės nepalaikantis neetiškų ir neteisėtų būdų informacijai rinkti ar naudoti.
„Aš iš esmės tokiems dalykams nepritariu ir nepalaikau, ypač, kai renkami iš socialinių tinklų duomenys ir jie paskui apdorojami be jokio asmens sutikimo. Šiuo atveju dabar ir įstatymai to neleidžia daryti. Manau, kad tai yra neetiška ir neteisėta“, – tikina R.Šimašius.
A.Zuokas mano, kad manipuliacijos feisbuke lėmė jo pralaimėjimą
A.Zuokas įsitikinęs, kad viešai įvardyta 30 tūkst. eurų suma yra gerokai per maža, o būtent galimos manipuliacijos socialiniuose tinkluose lėmė jo pralaimėjimą Vilniaus mero rinkimuose.
„Manau, kad ten dar buvo slėpti pinigai ir būtent tai lėmė, kad 2015 metais R.Šimašius laimėjo rinkimus. Nes jie sugebėjo labai gerai manipuliuoti duomenimis, kurie nebuvo kontroliuojami, tą virsmą mes matėme su socialiniuose tinkluose ir bendrai atliekant sociologinius tyrimus“, – sako A.Zuokas.
Anot jo, jokie rimti tarptautiniai konsultantai už 30 tūkstančių eurų nedirbtų.
„Galite paklausti bet kurio rinkimų kampanijos dalyvio, kuris organizavęs ir turėjęs konsultantus užsieniečius, kiek kainuoja tokio lygio paslaugos. Pagaliau, netgi britų parlamentas jau atlikęs tyrimą dėl CA, jame yra informacijos apie kainas, kad tokios paslaugos kainuoja šimtus tūkstančių eurų, o ne 30 tūkst. eurų“, – sako A.Zuokas.
R.Šimašius buvusio mero A.Zuoko kaltinimus, esą kampanija galėjo būti nesąžininga, atmeta.
„Galiu pasakyti tiek, kad būtų laikas išmokti pripažinti pralaimėjus“, – sako R.Šimašius.
2018 m. pabaigoje Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką – prašė įvertinti, kokį poveikį CA duomenys galėjo daryti rinkimams, ar jie buvo prieinami Rusijos specialiosioms tarnyboms. Dabar jis 15min tvirtina, kad į jo kreipimąsi nesureaguota.
„Po to pats kažkaip ir nepaspaudžiau daugiau, nieko negavau, kad būtų apčiuopiama ar įdomu“, – apgailestavo L.Kasčiūnas.
Artimiausiais mėnesiais planuojama paviešinti apie 100 tūkstančių nutekėjusių „Cambridge Analytica“ dokumentų, kurie atskleis bendrovės veiklą 68-iose šalyse, rašo „The Guardian“. Anksčiau skelbta, kad „Cambridge Analytica“ galėjo manipuliuoti 87 milijonų feisbuko vartotojų duomenimis.
