Apie tai, kad konkursas baigtas, o jame nugalėjo G.Piekuro, Gedimino Antano Sakalio ir Algirdo Rasimavičiaus projektas, paskelbta vasario 20 dieną. Tačiau tuomet R.Šimašius akcentavo, kad tai dar nereiškia, jog būtent šis paminklas stovės aikštėje priešais Nacionalinę filharmoniją.
„Dėl meninės idėjos dalies yra viskas aišku, yra atrinkti nugalėtojai, bet su realizavimu yra šiek tiek kitaip. Deja, prizinių vietų laimėtojai nepateikė visų reikalingų dokumentų, kurie leistų jiems realizuotų šitą darbą, o tai reiškia, kad šiandien skelbiame konkurso laimėtojus, o dėl realizavimo reikės spręsti atskirai. Tai tam tikra mūsų viešųjų pirkimų biurokratija, kurią, mano supratimu, reikėtų sutvarkyti, kad meninius projektus būtų lengviau realizuoti“, – sakė meras.
Tariasi, kaip įgyvendinti
Kalbėta, kad per savaitę ar kelias bus priimtas sprendimas, ar statyti išrinktą pirmos vietos laimėtojų paminklą už privačias lėšas, nes nepateikus dokumentų už viešas lėšas to daryti negalima, ar atsižvelgus į nuomones, kad galėjo būti geresnių projektų, skelbti konkursą iš naujo. Tačiau meras buvo linkęs rinktis pirmąjį variantą.
Praėjus daugiau nei savaitei meras susitiko su G.Piekuru, norėdamas pasitarti, kaip galima būtų įgyvendinti projektą. Anot R.Šimašiaus, jis siūlo Vilniaus tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetui pritarti ir pirmųjų konkurso vietų laimėtojams skirti premijas, nors formaliai jie konkurso darbų realizavimo dalies sąlygų ir neatitinka.
„Aš komitetui esu pateikęs siūlymą apdovanoti pirmų vietų laimėtojus. Ir aš tariausi su autoriumi, kad jis padovanotų savo darbą Vilniaus miestui, o tada mes galėtume jį įgyvendinti normalia tvarka, pirkdami liejimo darbus su autoriaus priežiūra. Mūsų tikslas – iki 2018 metų lapkričio 23 dienos, kai švęsime J.Basanavičiaus gimtadienį, turėti sutvarkytą aikštę ir skulptūrą“, – po susitikimo 15min sakė meras.
Penkiems projekto konkurso prizininkams numatytos piniginės premijos: pirmosios vietos laimėtojui – 5 tūkst. eurų, antrosios – 4 tūkst. eurų, trečiosios – 3 tūkst. eurų, dvi paskatinamosios premijos po 2 500 eurų – ketvirtos ir penktos vietų laimėtojams.
Skaičiuojama, kad paminklo nuliejimas kainuos apie 100 tūkst. eurų, o kartu su aikštės sutvarkymu viso projekto sąmata sieks apie 300 tūkst. eurų.
Nori, kad padovanotų miestui
Jeigu projektas taptų miesto nuosavybe, galima būtų projektą įgyvendinti ir už viešąsias lėšas, ne tik privačių rėmėjų, nors pastarųjų pagalbos tikrai nebus atsisakoma, svarbu, atsirastų norinčiųjų paremti. Tačiau tai nereiškia, kad paminklas išliks visiškai toks, koks yra pateiktas projektas.
Natūralu, kad tai nebus tik N kartų padidintas modeliukas, kurį matėme. Akivaizdu, kad jis bus labiau pritaikytas šitai vietai, – teigė R.Šimašius.
„Su autoriumi kalbėjome, pats autorius irgi supranta įgyvendinimą kaip procesą, klauso ekspertų, visuomenės ir vertinimo komisijos minčių, turi idėjų, kaip tas projektas būtų išbaigtas ar pakoreguotas. Natūralu, kad tai nebus tik N kartų padidintas modeliukas, kurį matėme. Akivaizdu, kad jis bus labiau pritaikytas šitai vietai“, – teigė R.Šimašius.
O pati aikštė, anot mero, nebus tiesiog vieta paminklui, greičiau atvirkščiai, norima, kad paminklas įsilietų į praeivių mėgstamą erdvę. „Tai nebus antkapinį paminklą primenantis paminklas. Tai bus vieta, kur J.Basanavičius bus tarp žmonių. Aikštės koncepcija yra tokia, kad ji būtų atvira ir traukianti ateitį. Tokių matome nemažai Vakarų Europoje, bet Vilniuje nė vienos neturime“, – kalbėjo meras.
Primena V.Mickevičių-Kapsuką
Išrinkto konkurso nugalėtojo projekte J.Basanavičius stovi pasirėmęs lazdele, viena ranka – kišenėje. Kaip nugalėtoją pristatydamas kalbėjo konkurso Ekspertų komisijos pirmininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys skulptorius prof. Gediminas Karalius, J.Basanavičius čia lengvai identifikuojamas, judesyje – „žengia į gyvenimą“. Kaip trūkumą jis įžvelgė tai, kad sovietmečiu netoliese, šalia Rotušės, stovėjo panaši figūra su paltu – Vincas Mickevičius-Kapsukas. Todėl esą autoriui sudėtingiausia ir bus rasti būdų, „kaip atgaivinti šitą plastinę kalbą“.