Anot AAS specialistų, atlikti tyrimai rodo, kad minėtos mokyklos teritorijos grunte yra gyvsidabrio, cinko, vanadžio, švino, magnio ir kitų metalų. „Tapę Europos Sąjungos (ES) nariais privalome tirti teritorijas ir paaiškėjo, kad Mindaugo vidurinės mokyklos teritorija užteršta. Gamyklų Vilniuje buvo daug, o joms išnykus jų teritorijose buvo statomi įvairūs pastatai, taip pat ir mokyklos. ES Sanglaudos fondai finansuoja užterštų teritorijų tvarkymą, tad šią teritoriją ketiname sutvarkyti“, – sakė AAS vyriausioji specialistė Violeta Ivinskienė.
Projekto vertė – per 2 mln. Lt
Geologijos institutas pasiūlė ištirti šios mokyklos teritoriją, kadangi šioje miesto dalyje stovėjo ne viena gamykla, dirbusi su karine pramone, kosmoso technologijomis. „Gamyklų teritorijos buvo didelės, šalia stovėdavo įvairūs sandėliai, garažai, priklausantys toms gamykloms, tad nenuostabu, kad teritorijos galėjo būti užterštos. 1967 metais ši teritorija atiteko mokyklai“, – teigė V.Ivinskienė.
Vilniaus miesto taryba posėdžio metu pritarė projekto „Mindaugo vidurinės mokyklos užterštos teritorijos sutvarkymas“ įgyvendinimui. Projektui dar šiais metais tikimasi gauti daugiau negu 1,8 mln. Lt ES fondų paramos, dar 330 tūkst. pridėti turės savivaldybė. Tikimasi, kad jau kitąmet vasaros atostogų metu gruntas iš Mindaugo mokyklos teritorijos bus išvežtas.
Problemų kyla ir dėl to, kad kol kas Lietuvoje užteršto grunto nėra kur saugoti. „Vilniuje tokio grunto saugojimo aikštelių iš viso neplanuojama statyti. Klaipėdos uostas planuoja tokią turėti, taip pat Šiauliai, nes jie susiduria su užteršto grunto problema. Tad iš Vilniaus teks šį gruntą gabenti į kitus miestus, o gal net ir už Lietuvos ribų“, – sakė V.Ivinskienė.
Neviršija pavojingų normų
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė piktinosi, kad rengiant šį projektą nebuvo tartasi su šia įstaiga. „Pats gruntas žalos negali daryti, nebent ten kiltų dulkės arba būtų auginamos daržovės. Kadangi šalia mokyklos auga žolė, išklotos trinkelės, aikštynuose išklotos dangos, tai dulkėms kilti tiesiog nėra sąlygų. Pagal pateiktą ataskaitą grunte rasta daug gyvsidabrio, todėl atlikome tyrimus, ar oras neužterštas šiuo metalu. Pasirodo, gyvsidabrio kiekis šalia mokyklos yra gerokai mažesnis, negu leidžiama pagal nustatytas normas“, – teigė A.Razmienė.
Anot pašnekovės, gruntai yra užteršti visur Europoje ir pasaulyje, tačiau dirvožemio taršos normos yra taikomos tik toms teritorijoms, kuriose auginamos žemės ūkio kultūros, rekreacinėms zonoms, kur žmonės gali turėti kontaktų su dirvožemiu: „Mokyklų higienos normos nereglamentuoja dirvožemių taršos.“
Mindaugo vidurinės mokyklos direktorė Ramutė Pilauskaitė taip pat teigė nesuprantanti, kodėl kilo tiek daug triukšmo dėl grunto taršos. „Visuomenės sveikatos centras atliko tyrimus ir paaiškėjo, kad gyvsidabrio kiekis yra dvigubai mažesnis, negu leistina. Nežinau, kam naudinga apie tai kalbėti ir rengti tokius projektus“, – stebėjosi direktorė.
Mokyklos vadovė įsitikinusi, kad gruntas užterštas daugelyje Vilniaus vietų, tačiau vargu ar tas užterštumas gali paveikti kieno nors sveikatą. „Jeigu iš tikrųjų kažkas šitoje teritorijoje būtų, tai po langais žolė neželtų, vaikai sirgtų, o dabar prieš dvejus metus atnaujintoje mūsų sporto aikštelėje vaikai žaidžia nuo ryto iki vakaro. Jeigu būtų sergamumas didesnis, kiti negeri dalykai, tai mokyklos kiemas nebūtų visada pilnas žmonių“, – įsitikinusi R.Pilauskaitė.
