Vilniaus miesto nakvynės namuose per šalčius užimtos visos vietos. Nakvynės namų filiale A.Kojelavičiaus gatvėje, kur benamiai priimami pernakvoti vieną naktį, yra 60 vietų, tačiau pastaruoju metu norinčiųjų pernakvoti prisirenka iki 90.
Parūpino naujų čiužinių
Anot sostinės mero Artūro Zuoko, vietų nakvynės namuose yra pakankamai, todėl naujo pastato statyti neplanuojama. Namai prisipildo tik per šalčius, kuomet plūsta tie, kurie paprastai nakvynę susiranda kitur. Vieno asmens buvimas Nakvynės namuose per mėnesį kainuoja 700 Lt.
Šiuo metu gal ne visiems užtenka lovų, bet čiužinys, maistas ir stogas virš galvos tikrai yra, – kalbėjo A.Zuokas.
„Per šalčius skyrėme čiužinių ir šiokią tokią pagalbą mūsų Nakvynės namams, taip pat nevyriausybinių organizacijų nakvynės namams. Šiuo metu gal ne visiems užtenka lovų, bet čiužinys, maistas ir stogas virš galvos tikrai yra. Todėl prašome vilniečių, pastebinčių tokius asmenis, paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ar į Vilniaus miesto savivaldybės tarnybas, turime ir savo tarnybas, kurios važinėja po miestą ir atveža šiuos asmenis“, – kalbėjo meras.
A.Zuokas teigė, kad miestas turi registrą, kuriame registruojami benamiai asmenys. Prieš metus jų buvo tik kiek daugiau nei 400, o dabar yra apie 800. Nemaža jų dalis yra atvažiuojantys į Vilnių iš kitų Lietuvos vietų žmonės, taip pat išėjusieji iš įkalinimo įstaigų. „Skaičius per metus išaugo dvigubai“, – pastebėjo meras.
Vilniaus savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Vilma Šilalienė nebuvo linkusi taip dramatizuoti benamių skaičiaus augimo. Esą gali būti, kad ne benamių padaugėjo, o tiesiog pagaliau pavyko juos visus suregistruoti.
„Duomenų bazė pradėjo veikti prieš kiek daugiau nei metus. Iš pradžių rinkome informaciją visuose nakvynės namuose, kadangi yra ne tik savivaldybės trys filialai, bet ir nevyriausybinių organizacijų. Sujungę pajėgas susitarėme, kad tuos duomenis apibendrinsime, norėdami žinoti, kiek tokių žmonių maitinasi nemokamose valgyklose, kiek tokių žmonių gauna maisto talonus, kiek neturi dokumentų ir jiems reikia juos pasidaryti, kiek gauna nakvynės paslaugas“, – sakė V.Šilalienė.
Anot Socialinės paramos skyriaus vedėjos, norint pasakyti, kad skaičius taip drastiškai auga, reikėtų situacija analizuoti bent kelerius metus.
Priima ir įkaušusius
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Zuokas bendrauja su nakvynės namų gyventoju. |
Vilniaus miesto nakvynės namų direktorius Edvardas Jablonskis pasakojo, kad spaudžiant šalčiams įstaigos darbuotojai neretai užmerkia akis ir leidžia pernakvoti net apsvaigusiems nuo alkoholio asmenims, jeigu jie nekelia konfliktų.
„Darome net išimtį išgėrusiems asmenims, geriau tegu būna čia, negu sušąla už tvoros. Visiems duodame vakarienę: arbatą arba sultinį, sumuštinių, kiaušinių, kotletų. Dienos metu turime virtuvėlę, kur galima patiems išsivirti arbatos. Tie žmonės gauna pašalpas, turi paprastai kažką, ne visi ant kamščio užlipa, kaip sakoma“, – kalbėjo E.Jablonskis.
Direktorius neneigė, kad pasitaiko ir konfliktinių situacijų, kai tenka įsikišti Nakvynės namų darbuotojams, o kartais ir kviestis policijos pareigūnus. Tokiems asmenims įstaigos durys užsiveria. Lankytojai taip pat gauna ir medicininę pagalbą, sergantieji nukreipiami į gydymo įstaigas, o jeigu nenori gydytis – taip pat išprašomi iš nakvynės vietos.
E.Jablonskis teigė, kad čia ateinantiems asmenims paprastai trūksta pinigų. Tačiau jis neslėpė, kad ne visi jie nori dirbti, o kai kurie dirba tik iki pirmo atlyginimo.
Padėti sunku, bet įmanoma
Meras prisiminė ir kelis asmenis, kuriems prieš kurį laiką buvo pasižadėjęs padėti išsikapstyti iš gyvenimo dugno. Vienas iš jų šiuo metu daugiausia laiko praleidžia gydymo įstaigose, nes jam diagnozuota atviros formos plaučių tuberkuliozė. Kitas kelis mėnesius dirbo darbą, kurį jam surado A.Zuokas, vėliau pats kabinosi į gyvenimą, tačiau jam būtina įveikti savo priklausomybę nuo alkoholio. Trečiasis, dirbęs vairuotoju, šiuo metu yra išvažiavęs į užsienį.
„Labai sunkiai, bet įmanoma pakeisti šių žmonių gyvenimą. Yra žmonės, kuriems tiesiog reikia palaikymo ir stumtelėjimo į priekį, jie atsistoja ant kojų. Bet nemažos dalies šių žmonių gyvenimą pakeisti sudėtinga, nebent pats pradėtumėte gyventi jų gyvenimą“, – kalbėjo A.Zuokas.
