Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė skelbė, kad startuoja regėjimo negalią turintiems keleiviams skirta nemokama viešojo transporto programėlė „Transporto balsas“.
Teigta, kad ji garsu praneša neregiui, kokio maršruto autobusai ir troleibusai realiu laiku atvažiuoja į stotelę, koks tikslus jų atvykimo laikas. Tačiau vos pasirodžiusi programėlė iš karto sulaukė pačių neregių kritikos – šie tikina, kad savivaldybė, kartu su savivaldybės įmone „Susisiekimo paslaugos“, neįdiegė itin svarbių daviklių ant transporto priemonių, dėl kurių programėlė dabar jiems teikia mažai naudos.
Programėlė „Transporto balsas“, kuri iki šiol sėkmingai veikė tik Kaune ir Šiauliuose, informaciją ten „gaudo“ iš daviklių, esančių tiek stotelėse, tiek pačiose transporto priemonėse, ir tą informaciją įgarsina neregiams.
Pasak asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ valdybos nario Martyno Vitkaus, kuris ir susisiekė su 15min, taip yra kur kas aiškiau ir tiksliau, nes programėlė praneša, kada į stotelę atvyksta konkreti transporto priemonė.
O kai informaciją į programėlę perduodama iš švieslentės, kaip padaryta Vilniuje, galima pranešti tik, kad autobusas atvažiuos, pavyzdžiui, mažiau nei už minutės. Tačiau į stotelę vienu metu gali atvykti ir kelios transporto priemonės, todėl vis tiek nėra aišku, į kurią priemonę lipti. Iki šiol tokiu principu veikė ir programėlė „Trafi“.
Vilniuje nuo šiol veikianti nauja programėlė praneša tik švieslentėje skelbiamą informaciją, todėl tai papiktino sostinės neregių bendruomenę.
„Vilniaus savivaldybė su „Susisiekimo paslaugomis“ padarė tik pusę darbo, nes pusė šios programėlės funkcijų yra neišnaudojamos, kadangi davikliai sudėti tik stotelėse. Neregiui ja naudotis sunku ir tiesiog nėra jokios naudos“, – nusivylimo neslėpė M.Vitkus.
Neregiui ja naudotis sunku ir tiesiog nėra jokios naudos.
Vilniuje programėlė turėtų veikti taip, kaip veikia Kaune ir Šiauliuose, bet sostinės savivaldybė esą pasielgė kitaip.
„Viskas prasidėjo nuo Kauno: aš ir dar keli žmonės sugalvojom, kad reikia tokio dalyko, nes neregiui sunku sužinoti, koks autobusas ar troleibusas atvažiuoja. Pradėjom bendrauti su Kauno autobusų atstovais, kad mums reikalinga tokia programa, kuri pagerintų mums galimybes naudotis viešuoju transportu. Per kelerius metus tokia programa atsirado“, – aiškino M.Vitkus.
Su kūrėjais kalbėjo patys
M.Vitkus tikina, kad pats kalbėjosi su programuotojais, kurie kūrė programėlę būtent sostinei, ir šie taip pat užsiminė savivaldybei apie programos netobulumus. Pasak neregio, neaišku, kodėl buvo priimtas toks sprendimas.
„Jeigu savivaldybė nori, kad neregiams būtų patogiau naudotis transportu, tai tegul taip ir padaro. Juolab kad tų daviklių savikaina nėra didelė – vienas daviklis kainuoja gal 20 eurų. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga dar programėlės kūrimo metu kreipėsi į savivaldybę ir išsakė savo pastabas, tačiau savivaldybė į jas neįsiklausė ir vis tiek padarė savaip“, – aiškino M.Vitkus.
Programėlę kritikuoja ir regėjimo negalią turinti LRT radijo garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė. Ji tikina, kad viešuoju transportu savarankiškai naudojasi kiekvieną dieną, tačiau naujoji programėlė, jos manymu, veikia taip pat netiksliai, kaip ir minėtoji „Trafi“. Ji taip pat pažymi, jog „Transporto balso“ programėlė veikia tik „Android“ sistemoje, todėl didelė dalis neregių vien dėl jos privalo keisti ir mobiliuosius telefonus.
„Didžioji dalis neregių naudoja „iPhone“ telefonus, nes neregiui jie patogesni. Tačiau vien dėl šios programėlės šiauliečiai ir kauniečiai nusiperka ir „Android“ sistemą turinčius telefonus. Vilniuje to visiškai neapsimoka daryti, o kas blogiausia, savivaldybė nepripažįsta, kad tai yra blogai, sako, kad mes patys kažko nesuprantam“, – 15min sakė E.Jarmolavičiūtė.
Atrodo, kad tas pritaikymas neįgaliesiems yra kažkokia prievolė, darbas, kuriam tu neturi motyvacijos, bet vis tiek turi atlikti.
Nors patys neregiai savo poreikius išdėstė programėlės kūrėjams, jie tikina esantys ne tik neišgirsti, bet ir įžeisti.
„Juk mes, neregiai, naudojamės tuo transportu kiekvieną dieną, ir mes geriau žinome, ko mums reikia, negu tie žmonės, kurie sėdi kabinetuose ir tik teoriškai gali ką nors sugalvoti. Jie patys niekad užrištomis akimis nenuėjo į stotelę ir nebandė laukti autobuso.
Jautiesi taip, lyg iš tavęs tyčiotųsi. Atrodo, kad tas pritaikymas neįgaliesiems yra kažkokia prievolė, darbas, kuriam tu neturi motyvacijos, bet vis tiek turi atlikti. Jau geriau jie nieko nedarytų, negu darytų šitaip“, – kalbėjo E.Jarmolavičiūtė.
Programėlę žada tobulinti
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė 15min komentavo, kad iš viso Vilniuje šiuo metu yra 580 stotelių, kuriose veikia „Transporto balso“ programėlė.
Jos teigimu, ruošiantis jos paleidimui iš tikrųjų buvo bendradarbiauta su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga – drauge jie atrinko stoteles, kurios regėjimo negalią turintiems keleiviams aktualiausios.
M.Gusarovienė pripažino, jog sulaukė pastebėjimų iš neregių dėl duomenų tikslumo stotelėse, todėl tikino, kad programėlės tobulinimo darbai jau yra planuojami.
„Jau kitą dieną po programėlės paleidimo susitikome su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos respublikinio centro atstovais aptarti programėlės veikimo ir sričių, kurias būtų galima tobulinti. Vertiname šiuos pastebėjimus, stengsimės maksimaliai į juos atsižvelgti, todėl šiuo metu rengiame programėlės tobulinimo planą, jį pristatysime Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai.
Norime ir siekiame, jog viešasis transportas būtų draugiškas visiems keleiviams, todėl stengiamės pritaikyti ne tik pačias transporto priemones, tačiau pasirūpinti ir visa kelionės kokybe. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai esame dėkingi ir už pastabas, ir už bendradarbiavimą, kad bendra susisiekimo sistema mieste, jos suderinamumas būtų kuo patogesnis“, – kalbėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė.
