„Flightradar“ duomenimis, nedidelis sportinis orlaivis, kurio registracijos numeris yra EW-535SL, Vilniuje nusileido antradienį, apie pusę devynių ryto.
Tiesa, tiksli vieta, iš kur šis orlaivis atskrido, nepateikiama, tačiau iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad lėktuvas priklauso privačiam aerodromui netoli Minsko.
Šio aerodromo feisbuko puslapyje galima rasti nuotraukų, kuriame užfiksuotas tas pats lėktuvas, o pernai pateiktoje informacijoje nurodoma, kad šį lėktuvą galima išsinuomoti kaip taksi.
Atskrido iš Minsko
Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas 15min pateikė daugiau detalių apie šį mįslingą skrydį.
„Minėtas orlaivis antradienį ryte į Vilniaus oro uostą atskrido iš Minsko“, – sakė bendrovės atstovas.
Jo teigimu, šiam skrydžiui buvo taikoma išankstinio derinimo ir patikros procedūra – kaip ir visiems kitiems nereguliariems skrydžiams Lietuvos oro uostuose.
„Pagal turimą informaciją, minėtas orlaivis yra valdomas privataus asmens. Tiek jis, tiek orlaivio keleiviai buvo patikrinti pagal Europos Sąjungos taikomų sankcijų sąrašus mūsų šalies institucijų“, – kalbėjo T.Vasiliauskas.
„Atlikus šią tikrinimo procedūrą, orlaiviui buvo leista atvykti į Vilniaus oro uostą“, – pridūrė jis.
Lietuvos oro uostų atstovas pabrėžė, kad oro erdvės ribojimai Lietuvoje taikomi Rusijos ir Baltarusijos oro vežėjams, tačiau ne privatiems savininkams, jeigu šie atitinka reikalavimus.
„Griežtai taikoma procedūra“
Pasak T.Vasiliausko, Vilniaus oro uosto aerodrome taikoma „griežtai taikoma išankstinio suderinimo skrydžio atvykimui procedūra“.
Ji galioja visiems skrydžiams, kurie priskiriami nereguliaraus oro susisiekimo, bendrosios aviacijos, kariniams ar kitiems nereguliariems skrydžiams.
Ši procedūra, anot Lietuvos oro uostų atstovo, derinama ne vėliau kaip 24 valandos iki planuojamo atvykimo į Vilniaus oro uostą.
„Pagal šią tvarką, atvykstantys orlaiviai turi pateikti visą svarbiausią informaciją apie orlaivio operatorių, užsakovą, savininką, keleivius bei kai kuriuos kitus duomenis. Gavus šią informaciją, atliekamas operatyvus jos vertinimas, pirmiausia – turimų duomenų atitikimo ES sankcijoms analizė bei operacinės galimybės priimti konkretų skrydį. Tik atlikus išankstinio suderinimo procedūrą, orlaivis ir jo įgula, taip pat ir keleiviai gali vėliau atvykti bei naudotis paslaugomis oro uostuose“, – tvirtino T.Vasiliauskas.
Jo teigimu, šioje procedūroje dalyvauja ne tik Lietuvos oro uostai, tačiau ir antžeminio aptarnavimo kompanijos, bendrovė „Oro navigacija, taip pat Transporto kompetencijų agentūra, Lietuvos transporto saugos administracija ir kitos institucijos.
