Grigiškių gyventojai sukruto iš karto, kai išgirdo, kad Vilniaus miesto savivaldybė pateikė kelis turimo laisvo nekilnojamojo turto objektus, kurie galimai tiktų migrantų apgyvendinimui.
Pasiūlė kelis variantus
Vienas pastatas buvo Lakštingalų g. 9 esantys vaikų globos namai. Čia yra inžinerinės komunikacijos, reikalingos papildomos apsaugos priemonės.
Antrasis – Grigiškėse esantis apleistas mokyklos pastatas Kovo 11-osios g. 21. Anot savivaldybės, čia reikalingos papildomos apsaugos priemonės.
Valstybei nuosavybės teise priklausantys pastatai pasiūlyti kaip galimi laikinam migrantų apgyvendinimui – keturi: Palydovo g. 29 (mokyklos pastatas), Genių g. 13A (bendrabučio pastatas), A.Jaroševičiaus g. 10B (globos namų ir mokyklos pastatai) ir Sniego g. 2 (bendrabučio ir pataisos namų bei kt. pastatai).
„Vilniaus miesto savivaldybė prašo atsižvelgti į tai, kad didieji šalies miestai yra tankiai apgyvendinti, nėra pilnai uždarų (aptvertų) teritorijų, kuriose nelegalūs migrantai galėtų laiką leisti lauke. Siūlomi pastatai yra arti kitų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, dėl ko galime sulaukti aktyvių gyventojų ir bendruomenių nepasitenkinimo.
Kiekviename iš šių pastatų reiktų užtikrinti apsaugą tiek jų viduje, tiek ir visoje teritorijoje“, – teigta savivaldybės pranešime spaudai.
Siūlomi pastatai yra arti kitų pastatų, dėl ko galime sulaukti gyventojų nepasitenkinimo.
Rinko parašus
Grigiškių gyventojams toks sumanymas nepatiko, jie suskubo rinkti parašus, kuriuos kartu su kreipimusi įteikė tiek savivaldybei, tiek ir Seimo narei bei vidaus reikalų ministrei A.Bilotaitei, išrinktai į Seimą vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje.
„Mes, žemiau pasirašiusieji Grigiškių gyventojai, reikalaujame atsisakyti nedemokratiškai priimtų sprendimų apgyvendinti nelegalius migrantus Grigiškių mieste. Tiek sename apleistame mokyklos pastate, tiek ir bet kuriose kitose patalpose.
Kategoriškai pasisakome prieš palapinių miestelių migrantams steigimą Grigiškių teritorijoje. Toks nelegalių migrantų perkėlimas į Grigiškes esmingai pablogins kriminogeninę situaciją mūsų mieste, nes, kaip rodo užsienio valstybių praktika, toks perkėlimas žymiai padidina nusikaltimų skaičių“, – teigiama rašte, po kuriuo grigiškiečiai teigia per tris valandas surinkę daugiau nei tūkstantį parašų, o tai esą yra 10 proc. visų Grigiškių gyventojų.
Taip pat šiame rašte įspėjama, kad esą jeigu į reikalavimus nebus atsižvelgta, ketinama imtis „visų teisėtų priemonių savo interesams apginti“.
Toks perkėlimas į Grigiškes pablogins kriminogeninę situaciją, nes, kaip rodo užsienio valstybių praktika, toks perkėlimas žymiai padidina nusikaltimų skaičių.
Informuojama ir apie tai, kad jie nebalsuos nė už vieną iš partijų, „palaikančių tokio pobūdžio sprendimus tiek ateinančiuose savivaldybių, tiek ir kitų lygmenų rinkimuose“.
Esą tokie sprendimai privalo būti derinami su Grigiškių gyventojais.
Kol kas čia sukelti neplanuoja
Seimo narės A.Bilotaitės patarėja Eglė Grajauskienė 15min patvirtino, kad toks raštas su parašais gautas liepos 9 d.
„Vidaus reikalų ministerija paprašė savivaldybių informuoti apie savo galimybes laikinai apgyvendinti neteisėtus migrantus. Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad pastate Kovo 11-sios gatvėje, Grigiškėse, būtų galima, reikalui esant, apgyvendinti migrantus.
Kol kas ministerija neplanuoja minėtu adresu apgyvendinti migrantų, tačiau savivaldybių pasiūlymai yra svarstomi.
Kaip ministrė jau ne kartą viešai sakė, tikslas yra apgyvendinti migrantus kuo toliau nuo tankiai apgyvendintų teritorijų, daugiausiai pasienio ruože, nes taip paprasčiau užtikrinti saugumą.
Kol kas ministerija neplanuoja minėtu adresu apgyvendinti migrantų, tačiau visi savivaldybių pasiūlymai yra svarstomi, o sprendimai dėl jų panaudojimo bus priimti vėliau“, – teigiama Seimo narės patarėjos atsakyme.
Vietos tik galimos
Vilniaus savivaldybė patvirtina, kad skundų iš gyventojų dėl tokios galimos kaimynystės yra sulaukusi, tačiau akcentuoja – jos nurodytos vietos tėra galimos apgyvendinti migrantus, sprendimas kol kas nepriimtas.
„Tiesa, kad esame sulaukę skundų, kai kuriuose iš jų yra surinkta seniūnijų gyventojų parašų. Kreipiasi tų seniūnijų gyventojai, kuriose esantys pastatai kaip galimos migrantų apgyvendinimo vietos buvo nurodytos savivaldybės teiktame pranešime.
Verta pažymėti, kad savivaldybė buvo įpareigota pateikti Vidaus reikalų ministerijai galimas migrantų apgyvendinimo vietas, tačiau jos būtų naudojamos tik esant ministerijos nurodymui“, – 15min savivaldybės poziciją pateikė savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, jos likvidavimas organizuojamas įgyvendinant Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano nuostatas.
Pagal šį planą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą.
Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, organizuodamas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo darbus, savo ruožtu vadovaujasi valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimais ir vykdo jo nurodymus.
Šiuo atveju, susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, už ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimą yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija, kuri organizuoja ir užsieniečių, nelegaliai kirtusių valstybės sieną, laikinąjį apgyvendinimą, teigia Vilniaus miesto savivaldybė.
„Atsižvelgiant į tai informuojame, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėtų teisinių galių atsisakyti įgyvendinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimus dėl galimo užsieniečių, nelegaliai kirtusių valstybės sieną, apgyvendinimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, jei tokie sprendimai būtų priimti.
Dedame visas pastangas, kad būtų užtikrintas vilniečių saugumas“, – tikino P.Vaitekėnas.
Sulaikyta daugiau nei 2 tūkst.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį sulaikyti jau 2 096 neteisėti migrantai.
Per sekmadienį pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 32 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus.
Prieš kelias savaites lankydamasi pasienio savivaldybėse A.Bilotaitė sakė esanti dėkinga savivaldybėms, kurios jau priėmė neteisėtus migrantus.
„Migrantų srautai nuolat auga, todėl būtina telkti pajėgas ir bendradarbiauti tiek centrinėms, tiek savivaldos institucijoms. Prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas, todėl mums reikia veikti išvien.
Yra statomi angarai ir įrengiamas palapinių miestelis, kad galėtume sutalpinti neteisėtai sieną kertančius asmenis. Suprantu gyventojų susirūpinimą, todėl pasitelksime maksimalias pajėgas, kad gyventojų saugumas būtų užtikrintas“, – tuomet kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
