Ministerija nori aukštesnės kokybės
Teisingumo viceministras E.Jablonskas sako nusiskundimus dėl pervargimo dirbant 24 valandas iš eilės išgirdęs iš pačių pareigūnų, kai pradėjo kuruoti bausmių vykdymo sistemos sritį.
„Ta pamaina 24 valandų tikrai yra sudėtinga, jeigu tu nori kokybiškai atlikti savo darbą, nedaryti klaidų ir efektyviai atnešti tą rezultatą“, – 15min teigė jis.
Anot E.Jablonsko, būtent todėl, įvertinus kitų teisėsaugos institucijų ir bausmių vykdymo sistemos įstaigų patirtį, Vilniaus pataisos namams buvo pasiūlyta atlikti eksperimentą ir laikinai sutrumpinti pamainas iki 12 valandų.
Viceministras pabrėžė, kad eksperimentas dar nėra prasidėjęs, jį siūlyta vykdyti tik nuo spalio 1 dienos.
„Buvo pokalbiai vykdomi, bendraujama, informuoti profesinių sąjungų atstovai, kurie veikia tose įstaigose, kurie tiesiai šviesiai žodžiu man patvirtino, kad, taip, kokybė pagerės“, – teigė E.Jablonskas.
Visgi, anot jo, daliai pareigūnų tai nėra palanku – jie turi antrus darbus, kitų veiklų ir užsiėmimų.
„Mes norime kokybės, norime sveikos organizacijos, kad žmonės jaustųsi saugiai, kad nebūtų klaidų ir, kad tas nuovargis neatlieptų tokiems dalykams, kaip pabėgimas iš įkalinimo įstaigos, nes natūralu, kad 24 valandas dirbantis žmogus, jis tikrai praranda budrumą ir, reikia pripažinti, tai kenkia kokybei“, – aiškino viceministras.
Profsąjunga būtinybės reformoms nemato
Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos pirmininko Dariaus Čekavičiaus nuomone, tvirtinimas, kad kokybė pagerės sutrumpinus pamainas yra „tik kalbos“.
„Matote, ta kokybė darbo ir dabar nėra tokia bloga, o darbo rodikliai yra tikrai geri. Mums prieš dvejus metus atvežė iš visų Lietuvos įstaigų neigiamą įtaką darančius nuteistuosius, na ir susidėliojome mes, dirbame su jais, nėra tie rodikliai kažkaip labai blogi“, – 15min sakė jis.
1-ajame saugumo valdymo skyriuje iš viso buvo apklausta 149 pareigūnai ir iš jų tik penki išreiškė norą dirbti po 12 valandų
Jo teigimu, sužinojusi apie siūlomą pamainų trumpinimą profsąjunga pareikalavo konsultacijų su darbdaviu, nes tokią galimybę numato Darbo kodeksas.
„Pareikalavome, kad būtų pradėtos konsultacijos dėl to darbo grafiko keitimo ir gavome patikinimą, kad šiuo metu šitas eksperimentas yra sustabdytas“, – sakė D.Čekavičius.
Jis tvirtina, kad dauguma pareigūnų pritaria dabartiniam grafikui ir pokyčių nenori, tačiau sutinka, kad taip yra ir dėl papildomų, su darbu pataisos namuose nesusijusių, veiklų.
„Dauguma turi ir antrus darbus (gavę, aišku, leidimą darbdavio, teisės aktais nustatyta tvarka), pasiėmę žmonės ir paskolas, turi tam tikrų įsipareigojimų, pasiskaičiavę pinigėlius ir eiti dabar iš tų antrų darbų arba keisti grafiką nėra tikslo iš esmės“, – aiškino profsąjungos pirmininkas.
Laiko daugiau būtų tik kelionėms į darbą
D.Čekavičius sako skeptiškai vertinantis ministerijos pareiškimus, kad sutrumpinus pamainas pareigūnai turėtų daugiau laiko sau ir šeimai.
„Mūsų nuomone, žmonės daugiau laiko galės praleisti keliaudami į darbą. Nemažai yra dirbančių iš rajono, iš mažesnių miestų – Šalčininkų, Eišiškių, Švenčionių, Širvintų, tai žmonėms dvigubai daugiau reikės važiuoti ir daugiau laiko praleisti kelionėje“, – teigė jis.
Žmonių pozicija mums yra aiški ir kol kas mes ją ir ginsime
Profsąjungos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad išaugtų ir dokumentacijai skiriamas laikas, nes padvigubėtų pamainų perdavimo procedūrų.
Pasak jo, permainoms nepritaria absoliuti dauguma pataisos namų pareigūnų – tokio noro neišreiškė nė vienas iš maždaug 75 apklaustųjų, dirbančių 2-ajame saugumo valdymo skyriuje.
„1-ajame saugumo valdymo skyriuje iš viso buvo apklausta 149 pareigūnai ir iš jų tik penki išreiškė norą dirbti po 12 valandų“, – pasakojo jis.
D.Čekavičius patikino, kad norintiems dirbti trumpesnes pamainas, sąlygos yra sudaromos ir dabar – po aštuonias valandas dirba dieninių pamainų pareigūnai, po 12 – dinaminės priežiūros specialistai.
„Žmonių pozicija mums yra aiški ir kol kas mes ją ir ginsime“, – tvirtino profsąjungos pirmininkas.
E.Jablonskas: taip dirba visos statutinės organizacijos
Teisingumo viceministras E.Jablonskas sako nesuprantantis nerimo dėl pamainų trukmės pasikeitimo.
Pasak jo, taip dirba visos statutinės organizacijos, tad ir Vilniaus pataisos namai neturėtų būti išskirtiniai.
„Keista man, kad profesinės sąjungos neatstovi dėl tos sveikos aplinkos, kada tikrai būtų orientuojamasi į saugią aplinką, į aplinką, kuri būtų kokybiška, kokybiški darbo grafikai ir visa kita. Na, turime, ką turime“, – kalbėjo jis.
E.Jablonskas pabrėžė, kad eksperimento metu buvo siūloma įsivertinti, kokiomis pamainomis būtų patogiau dirbti – viena diena, viena naktis ir tada dvi paros laisvos, ar dvi dienos, dvi naktys ir tada keturios paros laisvos.
-
Šalia Vilniaus pataisos namų iškils pataisos namų pareigūnų mokymo centras
-
Pataisos namuose populiariausios knygos – mitybos, psichologijos ir Baudžiamasis kodeksas
-
Buvęs nuteistasis grįžo į Vilniaus pataisos namus ir peiliu puolė prižiūrėtoją
-
Bausmių vykdymo sistemoje tarnaujanti Milda: bandau suprasti nusikaltusius asmenis
„Šioje vietoje tikrai buvo palikta diskrecijos laisvė įstaigos vadovui spręsti ir tartis su pareigūnų bendruomene, kaip jiems būtų patogiau, tai iš esmės, mes už tai, kad pareigūnai jaustųsi komfortiškai, saugiai, nebūtų pervargę ir nedarytų klaidų.
Šioje situacijoje man iš tiesų nėra suprantamas noras dirbti 24 valandas. Aš suprantu, kad yra trys dienos laisvos, bet tų laisvų dienų yra ir dirbant po 12 valandų“, – teigė jis.
Viceministras taip pat sakė sukritikavęs pateiktus skaičius dėl padidėjusių išlaidų kelionėms į darbą ir teigė, kad jie buvo „primesti, tik numanant ir neįsigilinus į statute esančias teises normas.“
„Šuo atveju, tikrai tas skaičius, kuris yra pateiktas, aš nelabai tikėčiau juo, man truputėlį trūksta konkrečių skaičių, paremtų faktais ir argumentais“, – kalbėjo E.Jablonskas.
Eksperimentas sustabdytas dėl migrantų krizės
Pasak E.Jablonsko, šiuo metu eksperimentas „nėra nei atšauktas, nei pradėtas“, tik sustabdytas dėl migrantų iš Baltarusijos sukeltos krizės ir išaugusio pagalbos vidaus reikalų sistemos tarnyboms poreikio.
„Yra tariamasi su profesinėmis sąjungomis, kad jeigu atsirastų daugiau savanorių dirbti ir padėti Vidaus reikalų ministerijai valdyti krizes, šiuo atveju, prisidėti ne tarnybos metu (...), tada Teisingumo ministerija tikrai suspenduotų šitą eksperimentą ir prie to klausimo kol kas šiai dienai nebegrįžtų“, – teigė jis.
Anot jo, šiuo metu specialiųjų žinių ir gebėjimų turintys pareigūnai yra reikalingi suvaldant migrantų krizę, tad nuo darbo organizavimo tvarkos keitimo ministerija kol kas atsitraukia.
„Tikrai valstybės interesai yra aukščiau visko ir todėl mes tą eksperimentą suspenduojame“, – pabrėžė E.Jablonskas.
D.Čekavičiaus teigimu, vidaus reikalų sistemos tarnyboms padedančių pataisos pareigūnų šiuo metu ir taip yra nemažai, netrukus jų skaičius turėtų padidėti ir dar labiau.
„Vilniaus pataisos namuose mes turime 106 savanorius, kurie prisideda prie Viešojo saugumo tarnybos darbo Rūdninkuose. Taip pat teko bendrauti su Alytaus pataisos namų darbuotojais, tai, mano žiniomis, ten dar yra 40 žmonių, kurie taip pat prisidėtų ir noriai padėtų“, – teigė jis.
