Vokiečių gatvėje, Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje prieš 55 metus pastatytas darželis-pradinė mokykla savo pirminės funkcijos nevykdo jau kelerius metus, čia šiuo metu yra įsikūrę 10 nuomininkų, vykdančių kultūrinę, meninę ar edukacinę veiklą.
„Nuomos sutartys bus nutraukiamos tik tuomet, kai reikės pradėti pačius griovimo darbus. Darželį-pradinę mokyklą planuojama griauti kitąmet“, – BNS informavo savivaldybė.
Kitąmet taip pat planuojama skelbti viešuosius pirkimus dėl aplinkos sutvarkymo sprendimų. Savivaldybė žada, jog teritorijos sprendinių konkurse bus orientuojamasi į viešąją erdvę, „prasmingai įamžinančią Vilniaus Didžiosios sinagogos, jos komplekso ir teritorijos atminimą“.
Diskusijos kaip įamžinti sinagogą, vyksta ne vienus metus. Sostinės meras Remigijus Šimašius yra pažadėjęs, kad sinagoga bus įprasminta iki 2023-ųjų, kuomet Vilnius švęs 700 metų jubiliejų.
Mūrinė sinagoga pastatyta septynioliktame amžiuje, iki tol čia buvusios medinės sinagogos vietoje. Teigiama, kad Vilniaus Didžioji sinagoga savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikos sinagogas.
Ilgainiui šalia maldos namų susiformavo viešas žydų gyvenimo centras.
Pirmojo pasaulinio karo metu dauguma meno vertybių iš sinagogos buvo išvežta į Rusiją.
Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga buvo smarkiai apgriauta: liko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. 1955 – 1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos buvo sulygintos su žeme, o 1964 metais jos vietoje pastatytas vaikų lopšelis – darželis.
Lietuvos, Jungtinių valstijų ir Izraelio archeologai kelerius pastaruosius metus intensyviai tyrinėjo šią vietą cokoliniame buvusios šventovės aukšte aptiko ritualinę sakyklą – bimą, po ja – rūsį, taip pat greta sinagogos buvusias ritualinius baseinėlius – mikvas ir kitas svarbiausias ritualines erdves.
