Nedirbusiems arba dirbusiems ne Vilniuje
Šis sprendimas buvo skirtas naujai į mokyklas ateinantiems mokytojams – tiems, kurie iki šiol pedagoginio darbo nedirbo arba dirbo jį ne Vilniaus miesto savivaldybės pavaldumo įstaigose. Laisvų darbo vietų pedagogams šiuo metu sostinės mokyklose yra apie 200.
Kaip kalbėjo klausimą pristačiusi švietimo klausimus savivaldybės administracijoje kuruojanti Alina Kovalevskaja, šiuo sprendimu siūloma mokėti 300 eurų materialinę paramą mokytojams, kurie ateina dirbti į Vilniaus miesto mokyklas ir iki šiol nėra dirbę mokyklose arba yra dirbę, bet per pastaruosius 12 mėnesių ne sostinės savivaldybės pavaldumo įstaigose.
Pagal pirminį siūlymą, tokie mokytojai galėtų gauti iki 300 eurų kas mėnesį materialinę paramą vienerius mokslo metus.
Po svarstymų tarybos Švietimo ir kultūros reikalų komitete pasiūlyta sprendimą kiek pakoreguoti leidžiant rinktis vieną iš variantų: mokėti kasmėnesinę 300 eurų kompensaciją už būsto nuomą, vienkartinę 3 tūkst. eurų materialinę paramą su sąlyga, kad mokytojas turi atidirbti vienerius metus, taip pat kasmėnesinę 300 eurų kompensaciją būsto įsigijimui, įsirengimui ir šildymo išlaidoms padengti.
Dar vienas pasiūlymas – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) pasiūlė, kad tokia parama būtų taikoma tik tiems mokytojams, kurie per pastaruosius metus nedirbo pedagoginio darbo, išbraukiant tuos, kurie tą darbą dirbo kitos savivaldybės įstaigose.
Mokėti kasmėnesinę 300 eurų kompensaciją už būsto nuomą, vienkartinę 3 tūkst. eurų materialinę paramą su sąlyga, kad mokytojas turi atidirbti metus, taip pat kasmėnesinę 300 eurų kompensaciją būsto įsigijimui.
Įžvelgė socialinę nelygybę
Frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Žilvinas Šilgalis teigė nesuprantąs, kodėl reikia vardinti, kam parama būtų skiriama, jeigu kalba eina apie tą pačią sumą: „Jeigu žmogus gaus tą priedą, jis pats ir nuspręs, jeigu nuomojasi – panaudos nuomai, jeigu norės kitur panaudoti – panaudos kažkam kitam. Nematau prasmės tokiame išvardijime, į kažkokius rėmus bandome įstatyti, kas naudos neduos.
Ir šiaip išeis taip, kad tam naujam mokytojui toks atlyginimas numatytas, koks ir kitam mokytojui priklauso, tai dabar tie, kurie jau dirba, gaus mažesnį atlyginimą, o kurie ateis – gaus didesnį atlyginimą. Kaip čia mes subalansuosime, ar nepaskatins tai išeiti kitus?“
Jis pabrėžė, kad tie 300 eurų prie atlyginimo naujiems mokytojams kurs tam tikrą socialinę neteisybę. Dėl to Ž.Šilgalis siūlė svarstyme daryti pertrauką.
Tačiau Laisvės partijos frakcijos narys Vincas Jurgutis tikino, kad pertrauka nereikalinga, nes tvarkoje esą numatyti visi punktai, keliantys klausimų tarybos nariams – tereikia labiau įsigilinti į nemažos apimties dokumentą.
„Aš siūlyčiau neatidėti sprendimo, nes mokslo metai artėja ir mums reikia priimti sprendimus anksčiau, turėti laiko tiek savivaldybei, tiek mokyklų administracijoms pasiruošti, o ne spręsti dėl mokytojų trūkumo jau prasidėjus mokslo metams“, – kalbėjo tarybos narys.
Pertraukai taryba nepritarė ir klausimą svarstė toliau.
Mokslo metai artėja ir reikia priimti sprendimus anksčiau, turėti laiko tiek savivaldybei, tiek mokykloms pasiruošti, o ne spręsti dėl mokytojų trūkumo jau prasidėjus mokslo metams.
Papirkinėjimas ir net demoralizavimas
Svarstant LLRA-KŠS siūlymą priedus skirti tik tiems mokytojams, kurie pedagoginio darbo iki šiol iš viso nedirbo, pasisakė frakcijos atstovas Zbignevas Maciejevskis, kuris yra ir kitos savivaldybės pavaldumo – Vilniaus rajono – Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos direktorius.
„Aš siūlyčiau pritarti mūsų siūlymui. Iš esmės šitas finansinis mokytojų paskatinimas, mano ir frakcijos nuomone, gal yra ne tas kelias. Teisingas kelias būtų kelti ugdymo kokybę, kelti mikroklimatą mokyklose, kad žmonės norėtų mokyklose dirbti, tai būtų teisinga.
Dabar šitą mūsų pasiūlymą aš asmeniškai pavadinčiau, nežiūrint, kur dirbu pats, o aš dirbu Vilniaus rajone, bet tai nieko bendro neturi, aš žiūriu kaip žmogus, kuriam sako – aš tave nupirksiu. Ir man kyla dilema – parsiduot ar neparsiduot.
Jeigu aš esu pedagogas, aš neparsiduosiu, aš turiu savo mylimą kolektyvą, mokinius ir aš dirbsiu ten, kur dirbu. Bet jeigu mes norime paskatinti konsumacinę tendenciją tarp mokytojų ir demoralizuoti mokytojus, mes pritarsim. Aš esu prieš pedagogų, mokytojų demoralizavimą“, – pareiškė Z.Maciejevskis.
Balsuodami tarybos nariai vis dėlto nepalaikė minties, kad mokytojų, iki šiol dirbusių kitų savivaldybių mokyklose, nereikia remti. Šiame balsavime dalyvavo 29 tarybos nariai iš 51.
Balsavimas neįvyko
Prieš galutinį balsavimą dar kartą nuskambėjo opozicijos atstovų teiginiai, kad tokios priemokos neteisingos anksčiau pedagoginį darbą pradėjusių mokytojų atžvilgiu, o atlyginimus reikėtų didinti visiems ir tai turėtų būti daroma sistemiškai, o ne tokiais sprendimais.
Tačiau galutinis balsavimas neįvyko – paaiškėjo, kad nėra kvorumo, nors, kaip sakė tarybos posėdžiui pirmininkavęs vicemeras Valdas Benkunskas, salėje vis dar buvo pakankamai tarybos narių. Tačiau ir antrasis balsavimas nepavyko.
Kvorumas nesusidarė ir pasiūlius dar kartą tuo įsitikinti posėdžio pabaigoje, kai taryba jau buvo apsvarsčiusi visus darbotvarkėje buvusius klausimus.
