Įstaiga iki šiol patalpomis naudojosi panaudos teise. Dabar miesto tarybos komitetai siūlo patalpas „Menų spaustuvei“ išnuomoti 7, 10 arba 15 metų už simbolinį mokestį – 1 Lt už kv.m.
Tačiau atsirado ir alternatyvus pasiūlymas – „Menų spaustuvei“ patalpas be konkurso išnuomoti tik 4 metams, o tuomet skelbti konkursą, kuriame būtų nustatomas patalpų administratorius artimiausiems 5 metams.
Alternatyvą teikiantis tarybos narys Vidmantas Martikonis įsitikinęs, kad statinių administratorius turėtų paaiškėti tik konkurso būdu. Liberalsąjūdiečio teigimu, taip atsirastų konkurencija, naujas idėjas siūlančių institucijų: „Aš nesiūlau nuomos sutartį nutraukti tuoj pat, tačiau jeigu ją sudarysime iki 2015 metų, dabartiniai valdytojai žinos, kad tuomet bus konkursas, kuriame teks dalyvauti. Nemanau, kad jų kadencija turėtų būti ilgesnė negu prezidento, nors menininkai ir tikina, kad per penkerius metus nesuspės pabaigti pradėtų darbų.“
Priekaištų darbui neturi
Kitas miesto tarybos narys, Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Arvydas Šaltenis, tokius kolegos siūlymus apibūdino paprastai: „Nesąmonė. Projektas vis dar nebaigtas, tad kaip galima svarstyti galimybę jį perduoti kitai organizacijai? Tai būtų tas pats, jeigu aš tapyčiau paveikslą, bet jį pabaigti atiduotų kitam žmogui.“
A.Šaltenio teigimu, klausimas dėl patalpų nuomos net nebūtų iškilęs, jeigu nekiltų juridinių nesklandumų norint pernuomoti patalpas kitiems teatrams, trupėms. „Menų spaustuvė“ yra vienas iš modernių, šiuolaikinių meno, teatro vadybos pavyzdžių, kaip iš senos spaustuvės gimė modernus meno centras. Tai negi dabar turime tą procesą nutraukti, kalbėti apie kažkokią konkurenciją? Juk priekaištų jų veiklai niekas neturi“, – stebėjosi A.Šaltenis. Anot jo, diskusijos apie konkursus ir konkurenciją kilo tada, kai ne meno žmonės ėmė bandyti daryti įtaką kultūros politikai teigdami, kad geriau išmano ekonominius dalykus.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./A.Imbrasas |
„Menų spaustuvės“ direktorius Audronis Imbrasas teigė, kad šiandien miesto taryboje svarstomas nekonkursinės nuomos sutarties variantas buvo rengtas su Savivaldybės administracija. Mat pasikeitus įstatymams, naudodamasi patalpomis pagal panaudos sutartį, įstaiga negali, kaip buvo numatyta nuo pradžių, biurų patalpų pernuomoti kitoms organizacijoms – teatro, šokio trupėms, asociacijoms, kurių čia turėtų įsikurti apie 10. „Tai vienintelė ir pagrindinė priežastis, kodėl pasibaigus daliai statybų turime tą sutartį perrašyti. Mes kaip ir geriname situaciją, nes turėsime mokėti, kad ir nedidelį, nuomos mokestį savivaldybei“, – sakė A.Imbrasas. Nuoma yra numatyta minimali – 1 Lt už kv.m.
Neigiamas pavyzdys
A.Imbrasas siūlė „Menų spaustuvę“ vertinti kaip naują erdvę visame scenos menų kontekste, nes iki šiol trupėms brangiai tekdavo nuomotis valstybinių teatrų sales, o tai trukdė joms veikti. „Mes sukūrėme darinį, kuris sudaro konkurenciją ligšioliniams teatrams. Tai kitoks, naujoviškas, infrastruktūrinis menų modelis, tarsi uostas, kuriame vienodomis sąlygomis dirba, kuria daug įvairių organizacijų. Jei norima konkurencijos, reikėtų galvoti apie tai, kad mieste atsirastų dar 2–3 panašūs dariniai, kurie skirtųsi dydžiais, scenomis, veikla“, – sakė A.Imbrasas.
Anot pašnekovo, kultūroje, taip pat kaip ir kitose srityse, taikomi tam tikri vadybos dėsniai, tačiau menui, mokslui, iš dalies ir sportui bei švietimui dar būtinas ir prigimtinis kūrėjų talentas, kurį reikia ilgai ugdyti. „Esu ne vienam politikui sakęs, jog per vieną kadenciją jie nesugebėtų, kad ir kiek skirtų lėšų ir turėtų noro, įkurti ir subrandinti kamerinio orkestro ar teatro, tam reikia laiko“, – sakė A.Imbrasas.
Jo įsitikinimu, noras išnuomoti patalpas, kurias beveik 10 metų „Menų spaustuvė“ ne tik administravo, bet ir kėlė iš griuvėsių, gali tapti neigiamu pavyzdžiu visai visuomenei. „Renovuoti šias patalpas buvo pačių meno žmonių iniciatyva. O dabar aiškiai rodoma, kad sutvarkius patalpas jas galima atimti ir atiduoti kažkam kitam. Be to, tokią sistemą siūloma taikyti išimtinai mums, niekam juk nekyla net minties taip elgtis su Operos teatro, Nacionalinės galerijos ar Mokytojų namų patalpomis, tokios praktikos nėra ir niekur Europos Sąjungoje“, – nusivylimo neslėpė A.Imbrasas.
Milijonų teigia neiššvaistę
Spaudoje pasirodžius informacijai apie iššvaistytus milijonus rekonstruojant „Menų spaustuvės“ patalpas, šios viešosios įstaigos atstovai išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad „Menų spaustuvės“ rekonstrukcijos ir įrengimo darbus finansavo Vilniaus savivaldybė, Europa Sąjunga iš struktūrinių fondų ir Valstybė, remiantis investicijų programomis. Pagrindinės lėšos rekonstrukcijai buvo skiriamos Vilniaus vystymo kompanijai (buvusiai „Vilniaus kapitalinei statybai“), kuri vykdė konkursus, rinko rangovus, apmokėdavo jų darbus, prižiūrėjo statybos procesą. „Todėl „Menų spaustuvė“ negali prisiimti atsakomybės už darbus, kurių nevykdė ir nefinansavo“, – rašoma įstaigos pranešime spaudai.
