Piktinasi žmonės iš Rastinėnų
Tokį reikalavimą Rastinėnų gyventojai adresavo ne tik merei, bet ir kitiems Vilniaus rajono tarybos nariams. Konfliktas kilo po sausio 31-osios tarybos posėdžio, kuriame buvo svarstoma dėl rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano pakeitimo. Klausimą sudarė kelios dalys, viena – dėl Sudervės M.Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pradinio ugdymo skyriaus bei Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriaus pertvarkymo.
Būtent dėl šių klausimų Rastinėnų bendruomenės nariai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę ir pateikė savo raštą, kurį pasirašė daug lietuviškai savo vaikus norinčių mokyti tėvų iš šios gyvenvietės.
„Šie klausimai mums yra labai aktualūs ir liečiantys daugelį jaunų šeimų iš Rastinėnų, šiuo metu vis dar neturinčių jokių galimybių ugdyti vaikus ikimokyklinio ugdymo įstaigose lietuvių ugdomąja kalba kuo arčiau namų. Nors nuo 2012 m. rašomi raštai savivaldybei su prašymais įsteigti ikimokyklinio ugdymo grupes valstybine lietuvių kalba, tačiau visi mūsų prašymai net nebuvo rimtai svarstomi ir tai mus žeidžia“, – rašte Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariams ir merei rašo grupė Rastinėnų gyventojų.
Sąrašai išgalvoti, vaikai be tėvų?
Jie tvirtina tarybos posėdžio metu buvę „dar kartą labai įskaudinti ir įžeisti“. Viskas dėl merės žodžių, kuriuos ji pasakė po tarybos nario Artūro Želnio raginimo visiems tarybos nariams balsuoti taip, kaip būtų geriausia vaikams, nesvarbu, kokia kalba jie kalba, esą negali būti vaikai ar sąrašai kokie nors „ne tokie“.
Aš tik priminsiu Jums, kad tie sąrašai buvo išgalvoti, vaikai be tėvelių. Mes turbūt nekalbėsim, mes matėm tuos parašus, matėm sąrašus, – sakė M.Rekst.
„Aš tik priminsiu Jums, kad tie sąrašai buvo išgalvoti, vaikai be tėvelių, tiesiog (…) taip (…) gerai, bet mes turbūt nekalbėsim, mes matėm tuos parašus, matėm sąrašus, ir čia ne pirmą kartą pateikiami dokumentai, kurie neatitinka. Bet nei mokykla, nei savivaldybė negavo tiek dokumentų, kaip čia sąrašuose buvo organizuota“, – štai toks buvo merės M.Rekst pasisakymas, pertraukiamas triukšmo tarybos salėje.
Tokia diskusija įsisiūbavo po vieno iš darbotvarkės klausimo pristatymo, kurio metu pasakyta, kad Čekoniškių ir Rastinėnų skyriuose vietos lietuvių vaikams neatsiras, nes esą čia būtinos klasės specialiųjų poreikių turintiems vaikams lietuvių ir lenkų ugdomąja kalba.
Mamos nesulaikė ašarų
Šiame posėdyje kalbėjo ir gyventojai iš Rastinėnų, mamos, turinčios mažų vaikų. Trijų vaikų mama Daiva Bružienė priminė, kad ikimokyklinio ugdymo grupės Rastinėnuose lietuvių kalba prašoma jau nuo 2012 metų.
„Man asmeniškai iki Rastinėnų darželio būtų 5 minutės pėsčiomis. Iki savivaldybės siūlomų Sudervės, Avižienių, Riešės, Buivydiškių darželių nėra jokių galimybių nuvykti viešuoju transportu, nes tokio transporto nėra, – netramdydama ašarų kalbėjo mama. – Prieš metus gavome atsakymą iš savivaldybės, kad nėra jokių patalpų, o dabar iš kolegės girdime, kad yra daug patalpų, bet reikia labai daug patalpų specialių poreikių vaikams. Tai iš kur tos patalpos yra? (…) Aš jaučiuosi diskriminuojama dėl tokių dalykų.“
Po šio pasisakymo merė priminė, kad prieš kelerius metus Sudervėje buvo uždaryta lietuviška mokykla, nes trejus metus joje mokėsi vos vienas vaikas.
Tai įkurkite grupę ir mūsų vaikams, nes ne visi gali savo vaikus vežioti į Sudervę ar Avižienius, o ir tai ne išeitis – ten grupės perpildytos ir vaikų nepriima.
Kita mama iš Rastinėnų Rugilė Juškevič kalbėjo apie tai, kad kelerius metus iš eilės kreipėsi dėl galimybės Rastinėnuose įkurti ikimokyklinio ugdymo grupę, tačiau vis gaudavo atsakymą, kad tam nėra vietos, nors tvirtina pati mačiusi, kad vaikų ten tėra trys, o personalo daug. Ji kreipėsi dėl neefektyvaus patalpų naudojimo, bet sužinojo, kad čia bus kuriama grupė specialių poreikių vaikams.
„Tai įkurkite grupę ir mūsų vaikams, nes ne visi gali savo vaikus vežioti į Sudervę ar Avižienius, o ir tai ne išeitis – ten grupės perpildytos ir vaikų nepriima. Galų gale atsižvelkite į mūsų prašymus, nes kiek galima kankinti mus. Juk kalba eina apie vaikus, mes ne pramogų banko prašome, o ikimokyklinio ugdymo įstaigos“, – kalbėjo moteris.
Apie tą patį kalbėjo ir tarybos nariai, nepriklausantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai, kur turi daugumą be kitų partijų paramos.
Balsavimu buvo nuspręsta, kad jokios lietuviškos grupės minėtuose mokyklų skyriuose nebus, čia bus įkurtos klasės specialių poreikių vaikams – pradinukams Rastinėnuose, o nuo 5 iki 10 klasės – Čekoniškėse.
Merė apgailestauja
Paprašius pakomentuoti situaciją, 15min gavo Vilniaus rajono merės M.Rekst komentarą, kuriame ji tvirtina nieko įžeisti nenorėjusi.
„Apgailestauju, kad sausio mėn. Tarybos posėdyje dalyvavę tėveliai iš Rastinėnų k. mano išsakytus žodžius priėmė asmeniškai. Kalbėdama tikrai nenorėjau nieko įžeisti, o turėjau omeny situaciją Vilniaus rajone“, – rašoma merės komentare.
Kaip pavyzdį merė nurodė Riešę ir paminėjo tarybos nario Jono Vasiliausko tarybai teiktą sprendimo projektą dėl ikimokyklinio ugdymo grupių lietuvių mokomąja kalba steigimo Riešėje.
„Prie sprendimo projekto buvo pateikti ne prašymai, o sąrašai, kuriuose nurodytas tik vaiko vardas, pavardė, gimimo data bei kontaktinis telefonas. Nebuvo nurodomi vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) duomenys, deklaruota gyvenamoji vieta, pageidaujama vaiko priėmimo į ikimokyklinio ugdymo grupę data. Trūko raštiškų prašymų priimti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Tarybos posėdyje dalyvavę tėveliai iš Rastinėnų k. mano išsakytus žodžius priėmė asmeniškai. Kalbėdama tikrai nenorėjau nieko įžeisti, – teigė merė.
Paprašius patikslinti duomenis, kaip tai numatyta Vaikų priėmimo į Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos apraše, buvo pateikta mažiau prašymų negu buvo norinčiųjų prieš tai teiktame sąraše, be to daug tų prašymų buvo asmenų ne iš sąrašo arba vaikai jau lankė kitą ugdymo įstaigą. Taip pat ne visuose prašymuose buvo nurodyta deklaruota gyvenamoji vieta. Prašymų kiekis buvo žymiai mažesnis negu prieš tai pateiktame sąraše norinčiųjų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad prašymai buvo teikiami siekiant dirbtinai sukurti ilgų eilių efektą“, – kaltinimus kolegai iš opozicinės frakcijos liejo merė, nenurodydama, kada ši situacija nutiko.
Anot M.Rekst, kitas panašus atvejis buvęs Kalveliuose, ten pateiktas keliasdešimties vaikų, norinčių lankyti darželį, sąrašas, bet esą pradėjus steigti grupes, paaiškėjo, kad susirinks vos viena grupė, kadangi tas pats vaikas buvo registruotas keliose įstaigose, vaikų ir vieno iš tėvų gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota Vilniaus rajone, sąraše pasirašė seneliai ir kt.
„Taip pat verta pažymėti, kad negalime nustatyti tikro ugdymosi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas poreikio, kadangi Vilniaus rajone veikia dviejų pavaldumo švietimo įstaigos, teikiančios ugdymą lietuvių mokamąja kalba. Tik nuodugniai išanalizavus ir nustačius poreikį galima numatyti tolesnius žingsnius siekiant steigti ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo grupes ar švietimo įstaigas.
Pagaliau pavyko pasiekti bendrą sutarimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją diegiant bendrą centralizuotą vaikų registracijos ir priėmimo į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes informacinę sistemą, kuri leis nustatyti tikslų norinčių patekti į įstaigas vaikų skaičių ir reguliuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą vietovėse, kur šis poreikis yra didžiausias“, – teigė savo komentare Vilniaus rajono merė.
Tačiau apie Rastinėnus M.Rekst taip ir neužsiminė, nors būtent apie šios gyvenvietės vaikus ir kalbėta tarybos posėdyje, kuriame išsakyti žodžiai įžeidė tėvus.
