Merė sako spalio pabaigoje nusprendusi kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl papildomo finansavimo, nes išgirdo žiniasklaidoje pranešimus apie neįsisavintus pinigus žvyrkelių asfaltavimui.
„Dieve mano, mes kreipėmės be galo ir labai daug. Kodėl dabar? Išgirdome žiniasklaidoje, kad negerai įsisavinti pinigai, kad liko, kad yra rezervas. Žiniasklaidoj, televizijoj išgirdom. Neatsimenat? Per žiniasklaidą buvo pasakyta, bijau pameluoti, lyg buvęs ministras negerai įsisavino pinigus ir liko nepanaudoti. Ir vėl parašėm“, – BNS sakė M.Rekst.
Mes esame nuskriausti, mes parašėme dėl metodikos pakeitimo, nes niekas nevertina srautų, kiek gyventojų gyvena, kiek mašinų važinėja mūsų keliais.
Anot jos, savivaldybė kasmet rašo daug raštų ir prašymų dėl lėšų kelių tvarkymui, taip pat ir dėl šių lėšų skirstymo metodikos keitimo, nes šalia sostinės esančiame rajone gyvena daug miestiečių ir eismas ypač intensyvus.
„Mes kiekvienais metais rašom be galo raštų, nes mes esame nuskriausti, mes parašėme dėl metodikos pakeitimo, nes niekas nevertina srautų, kiek gyventojų gyvena, kiek mašinų važinėja mūsų keliais“, – teigė merė.
Anot jos, sprendimą dėl Vyriausybės skirtų papildomų 300 tūkst. eurų iš Kelių programos rezervo skyrimo Upės gatvei Smiglių kaime asfaltuoti priėmė savivaldybė, „nes tai buvo paskutinė gatvė sąraše, kur buvo planuojama gauti lėšas iš tikslinių lėšų ir buvo tęstinumas“.
Dėl Vilnias rajonui papildomai skirto finansavimo teko aiškintis premjerui Sauliui Skverneliui, nes 300 tūkst. eurų buvo skirti jo gyvenamai Upės gatvei asfaltuoti. Vyriausybės vadovas sako nežinojęs, kad finansavimas bus nukreiptas šiai gatvei ir nesikišęs į sprendimus dėl jo.
Susisiekimo ministerija yra informavusi, kad papildomas 300 tūkst. eurų finansavimas Vilniaus rajono savivaldybei keliams tvarkyti iš rezervo buvo skirtas pagal 2015 metų Vyriausybės protokolo nuostatą, numatančią papildomą 10 proc. finansavimą tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms. Tokių yra šešios – Vilniaus rajono, Trakų rajono, Švenčionių rajono, Ignalinos rajono, Šalčininkų ir Visagino. Pagal minėtą nuostatą Vilniaus ir Trakų rajonams šiemet papildomai lėšų buvo skirta dukart.
Papildomas 300 tūkst. eurų finansavimas Vilniaus rajonui buvo skirtas atsižvelgus į M.Rekst spalio 22 dienos raštą. Jame merė nurodo, kad Vilniaus rajonas yra priemiestinis, tiek Vilniaus miesto, tiek rajono gyventojai naudojasi bendru vietos kelių tinklu. Jį sudaro daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų, iš jų asfalto dangą turi apie 18 proc. visų kelių, likusieji yra su žvyro ar grunto danga. Be to, nuo 2015 metų rajono savivaldybė turėjo gauti papildomai po 10 proc. lėšų keliams, tačiau tik nuo 2018 metų jos papildomai skiriamos.
Šiame rašte merė nenurodo nei prašomos skirti sumos, nei konkrečių gatvių, kurioms prašoma lėšų.
„Tiek lėšų reikėjo turbūt“, – sakė M.Rekst, paklausta, kodėl papildomai buvo skirta būtent 300 tūkst. eurų.
Ji pridūrė, jog savivaldybė jau anksčiau yra pateikusi visą išsamią informaciją apie šią situaciją.
„Mes daug darbų darome, daug lėšų norime. Galima pajuokausiu? Jei taip galvot ateityje, tai aš kreipsiuosi turbūt į savo gyventojus, parašysiu tokį pranešimą, kad keisime mūsų rinkimų programą ir neasfaltuosime nė vieno kelio, nė vienos gatvės prie miesto, nes ten gyvena aibė Seimo narių, Vyriausybės atstovų, ir buvusieji visokie (...) “, – ironizavo merė.
M.Rekst: interesų visi turi daug
„Interesų turbūt vis daug turi, neseniai Justas Džiugelis mane kvietė į Seimą kalbėti apie gatvę, neseniai Rimantė Šalaševičiūtė spaudė mūsų specialistus. (...) Mes dabar asfaltuosime kažkur Medininkuose, Sužonyse, kur nėra atstovų, kur gyvena pastoviai mūsų gyventojai“, – pridūrė ji.
Vilniaus rajone gyvenantis opozicinės konservatorių frakcijos narys Justas Džiugelis BNS teigė apie jokią konkrečią gatvę su M. Rekst nekalbėjęs, o prieš savaitę siuntęs oficialų raštą merei, klausdamas apie neasfaltuotų kelių skaičių rajone, apie pačios savivaldybės ar ES lėšų skirtą finansavimą keliams tvarkyti per pastaruosius 15 metų, kai rajonui vadovauja M.Rekst.
R.Šalaševičiūtė merės užuominas apie darytą spaudimą vadino kerštu. Seimo Socialdarbiečių frakcijos narė teigė gyvenanti Vilniaus rajone sodų bendrijoje ir kartu su gyventojais jau nuo 2007 metų prašė savivaldybės išasfaltuoti 2 km kelią. Didesnė jo dalis galiausiai buvo sutvarkyta pačių gyventojų lėšomis, dalį darbų finansavo ir savivaldybė.
„Niekas nieko nespaudė. Aš pati net niekur nevaikščiojau, prašymus nešė bendrijos pirmininkė. Aš pati vienintelį kartą buvau savivaldybėje prieš 16 metų“, – sakė R.Šalaševičiūtė.
„Labai juos supykdžiau, kai kreipėsi Maišiagalos bendruomenė dėl lietuvių gimnazijos, kurioje nebetelpa vaikai, yra sklypai suformuoti, leidimai gauti statybai, galima buvo priestatą statyti, ministerija palaiko, Kultūros paveldo departamentas irgi, tačiau Vilniaus rajono valdžia mano kitaip, kad ten reikalingas arba paminklas, arba parkavimo aikštelė, ir nesutinka, kad lietuvių gimnazijos vaikai turėtų normalias sąlygas mokytis“, – aiškino parlamentarė paklausta, kodėl merės užuominas vadina kerštu.
