Penktadienio sprendimas leis Upės gatvės tvarkymui jau šiemet numatyti 200 tūkst. eurų.
Pinigus konkretiems projektams savivaldybė žada paskirstyti po to, kai gaus pinigus iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Sprendimą ketinama priimti kitame tarybos posėdyje po mėnesio.
„Jokios įtakos mes nejaučiam, konkrečiai aš iš premjero. Tiesiog, jeigu neklystu, nuo 2012 metų mes turėjome aibę dokumentų, kad gyventojai siekia asfaltuoti tą kelią, buvo ir projektas, buvo įtraukta į strateginį planą“, – priėmus sprendimą žurnalistams kalbėjo rajono merė.
„Gerbiamas žiniasklaidos atstovas, mes nežiūrime į politikus ar valstybės atstovus, jeigu mes žiūrėtumėm, nei kelias nei gatvė nebūtų asfaltuojami prie Vilniaus. Nes mūsų rajone gyvena daug Vyriausybės narių, Seimo narių“, – tikino ji.
Sprendimas priimtas daugumos balsais
Penktadienį rajono taryba pritarė Strateginis veiklos planui, kuriame Zujūnų seniūnijos Upės gatvės kapitaliniam remontui per trejus metus numatyta skirti 800 tūkst. eurų.
Šiais metais Upės gatvės atkarpos asfaltavimui numatyta skirti 200 tūkst. eurų, 2021 ir 2022 metais – po 300 tūkst. eurų.
Opozicijai pageidaujant dėl šio klausimo buvo balsuojama atskirai. Planą tęsti Upės gatvės asfaltavimą palaikė 18 Lietuvos lenkų partijos narių, 2 tarybos nariai susilaikė, 8 balsavo prieš.
Tokių ginčų, kokie virė penktadienį, Vilniaus rajono tarybos posėdžių salėje kabantis Jėzaus portretas nematė jau seniai.
Prieš posėdį salės prieigose su plakatais piketavo noru toliau asfaltuoti gatvę, kurioje gyvena S.Skvernelis, nepatenkinti kitų bendruomenių gyventojai.
Lindiniškių bendruomenės vadovas Igoris Repovas žurnalistams pasakojo, kad jo bendruomenei tenka daugiau kaip dešimt metų laukti, kada bus išasfaltuotas žvyrkelis. Anot jo, palijus moksleivių autobusiukas žvyrkeliu nevažinėja, tad moksleiviai juo klampoja pėsčiomis.
Posėdyje skambėjo kaltinimai neskaidriai skirstant lėšas kelių ir gatvių asfaltavimui.
Opozicinės Centro dešinės koalicijos atstovas Vaidas Augūnas kalbėjo, kad opozicija nėra prieš Upės gatvės asfaltavimą, nes reikia asfaltuoti visas gatves, bet žmonės turėtų žinoti, pagal ką jos atsirenkamos.
„Labai aiškiai apsibrėžę prioritetus, aiškiai susidėlioję gatves, jūs tikrai laimėtumėte daugiau, nes žmonės mato, kad tai tikrai neobjektyvu“, – tikino jis.
M.Rekst: kaip bus ateityje, parodys gyvenimas
„Strateginis planas nėra biudžetas, jis gali keistis, kasmet mes grįžtame prie strateginio plano ir jį keičiame. Gyvenimas parodys, kaip bus ateityje“, – susirinkusiems aiškino rajono merė Marija Rekst.
Ji kalbėjo, kad S.Skvernelis premjeru nebus visą laiką, rajone gyvena ministrai, teisėjai. Anot merės, tai nereiškia, kad dėl to tų vietovių gyventojus reikia palikti be kelių.
Į tarybos posėdį atvykęs parlamentaras Justas Džiugelis, kuris kartu yra ir Lindiniškių bendruomenės narys, sakė, kad Upės gatvės asfaltavimas yra kontroversiškas klausimas.
„Kviesčiau atsikratyti nomenklatūrinio požiūrio, kai keliai tvarkomi pagal tai, kur gyvena valdininkas ir valdininkėlis“, – kalbėjo jis.
Jis ragino pasakyti, kiek yra naudojama Upės gatvė. Prieš posėdį kalbėta, kad Vilniaus rajono savivaldybė yra padariusi tokius matavimus, tačiau rezultatai visuomenei nėra žinomi.
Atsakydama į tai M.Rekst sakė, kad negalima nustumti mažesnių bendruomenių. Konkrečių skaičių, kiek automobilių per dieną vidutiniškai važiuoja Upės gatve, ji nepaminėjo.
„Turime galvoti apie visus gyventojus ir ieškoti būdų, kaip patenkinti visus gyventojus“, – teigė merė.
„Ko gero, tų matavimų ne visur yra padaryta, tik kur yra poreikis, nes negalėjo seniūnaičiai pasidalinti tų pinigų“, – kalbėjo ji.
Vėliau žurnalistų klausiama apie Upės gatvės naudojimo intensyvumą, merė teigė, kad tai nėra svarbiausia.
„Kaip jūs suvokiate tada finansuoti, taisyti kelius, kur nėra intensyvumo? Be abejo, yra lemiantis irgi klausimas dėl intensyvumo, mes ir siekiame gauti daugiau pinigų, ir, ačiū dievui, mes šiais metais gavome daugiau kaip žiedinė savivaldybė ir didelis intensyvumas“, – kalbėjo ji.
J.Džiugelis ragino netęsti savivaldybėje šio klausimo, kol Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nėra priėmusi sprendimo dėl S.Skvernelio vaidmens skiriant pinigus gatvės asfaltavimui.
Jis priminė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) yra valdančiojoje daugumoje, turi du ministrus.
A.Podvaiskis: vienintelis kriterijus turėtų būti eismo intensyvumas
Vilniaus rajono lietuvių bendruomenės pirmininkas Andrius Podvaiskis tarybos posėdyje pabrėžė, kad tai, kas čia vyksta, yra netoleruotina.
„Turėtų būti kažkokie kriterijai... Nesutikčiau su mūsų Seimo nariu, kad tai smulkus valdininkėlis, smulkus valdininkėlis negali partijai pasiūlyti ministro postą“, – kalbėjo jis.
Anot jo, vienintelis kriterijus turėtų būti eismo intensyvumas.
„Rajono savivaldybės paaiškinimai dėl Upės gatvės sunkiai suprantami, Vadovybės apsaugos departamento ar seniūnų prašymai nėra tai, dėl ko reikia asfaltuoti gatvę (...) Dažniausiai kriterijai, kaip tai bebūtų liūdna, yra tautinė priklausomybė“, – posėdyje kalbėjo jis.
Po posėdžio paklausta, kokie argumentai lėmė, kad toliau bus tvarkoma Upės gatvė, rajono merė M.Rekst sakė: „Kaip ir visur – yra gyventojų noras, yra tęstinumas, kur buvo 50 ant 50 (bendras gyventojų ir savivaldybės projektas – aut) užpernai“.
Papiktino savivaldybės prioritetai
Lindiniškių bendruomenė vadovas I.Repovas prieš posėdį žurnalistams sakė, kad dėl Lindiniškių kelio asfaltavimo pokalbiai su savivaldybe trunka daugiau kaip dešimt metų. Tačiau daugiau nei pažadai, sulaukti nepavyksta.
„Pats kelias yra labai intensyvus. Pagal oficialiu s tyrimus yra apie 900 automobilių per parą. Kelias veda per Riešės gimnaziją ir Bukiškio mokyklą, tad atitinkamai vaikai turi eiti tuo keliu“, – pasakojo jis.
Anot bendruomenės vadovo, žvyrkeliu kursuoja moksleivių autobusiukas, tačiau esant prastoms oro sąlygoms kelias pažliunga, autobusiukas nepravažiuoja, tad žvyrkeliu klampoja vaikai.
„Kai toks intensyvus eismas, tikrai nesaugu, net vaikams su suaugusiuoju einant tikrai didelis pavojus“, – sakė jis.
I.Repovas teigė posėdžio išvakarėse lankęsis Upės gatvėje ir nustebęs, kad apie 3 kilometrai jos eina per mišką – nėra namų, gyventojų.
„Tai yra grynai miške esantis žvyrkelis. Mūsų atveju tai yra apgyvendintas kelias, vienur mažiau, kitur daugiau“, – kalbėjo jis.
Anot bendruomenės vadovo, esant sausam orui, žvyrkelyje dulkės net nenusėda.
„Suprantu, kur yra gyvenvietė (Upės gatvėje – aut.), visi nori asfalto ten, čia jų pilnai pagrįstas noras, bet prioritetai turėtų būti ne pagal tai, kad ten aukštas valdininkas gyvena, o kažkokie aiškūs kriterijai: apgyvendinimas, eismo intensyvumas“, – sakė jis.
Posėdyje paaiškėjo, kad dėl šios gatvės sutvarkymo rajono savivaldybė pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai, dabar laukiama atsakymo.
Merė M.Rekst vėliau žurnalistams sakė, kad minėtam keliui taip pat numatyta skirti pinigų. Anot jos, pernai šiam keliui jau buvo panaudotas apie milijonas eurų.
Lindiniškių bendruomenės pirmininkas posėdyje prašė į strateginį planą įtraukti viso Lindiniškių kelio asfaltavimą, tačiau strateginis planas nebuvo koreguotas.
Prašė ir toliau asfaltuoti Upės gatvę
Į posėdį atvyko ir bendruomenės „Neries slėnis“, kuri jungia šešis kaimus, pirmininkė Renata Gorbačevska. Tai – Upės gatve besinaudojantys gyventojai.
Bendruomenės vadovė sakė, kad Upės gatvę reikia asfaltuoti toliau, nes ja gyventojams tenka naudotis dažnai. Ji pabrėžė, kad Upės gatve naudojasi aplinkinės gyvenvietės, kuriose nėra nei parduotuvių, nei mokyklų.
„Labai stengėmės, labai norime, ir jau daug metų kovojame dėl kelio asfaltavimo. Prieš tai minėtoje bendruomenėje nėra ir mokykla ir darželis, mes neturime nei mokyklos, nei darželio“, – kodėl reikia tęsti Upės gatvės asfaltavimą, sakė ji.
R.Gorbačevskos teigimu, kaimuose gyvena daug senyvų žmonių, o dalis gyventojų vaikus į darželius ir mokyklas vežioja į Vilniaus miestą.
Paklausta, kiek automobilių per parą važiuoja Upės gatve, ji sakė, kad savivaldybė darė tyrimą, tačiau tyrimo rezultatų ji neturinti.
Bendruomenės pirmininkė pabrėžė, kad kartais Upės gatve pavojinga važiuoti, būna taip, kad ja pravažiuoja tik vienas automobilis.
R.Gorbačevska sakė 20 metų ten gyvenanti ir tiek laiko laukianti, kada Upės gatvė bus išasfaltuota.
Posėdyje ji kalbėjo, kad dėl kelio į savivaldybę buvo kreiptasi labai seniai.
Pasak jos, didžiausia problema, kad tokia gatve negali važiuoti viešasis transportas. „Pas mus yra labai avaringų kelio ruožų, dėl to negali mūsų pasiekti viešasis transportas. Tikiuosi, kad tarybos nariai atsižvelgs, kad tai nėra naujakurių gyvenvietės“, – teigė ji.
Sprendimas nenustebino
Po posėdžio Vilniaus rajono lietuvių bendruomenės pirmininkas A.Podvaiskis žurnalistams sakė, kad rajono tarybos sprendimas jo nenustebino.
„Čia, žinokite, nieko naujo nevyksta. Tiems nauja, kas gal negyvena Vilniaus rajone dvidešimt metų (...) Kadangi kriterijų, kaip patys matėt, jokių nėra, pas mus yra gatvių intensyvumas, kuris kelis šimtus kartų viršija premjero gatvę, bet niekam tai neįdomu. Viskas vyksta kaip ir anksčiau ir nieko mes pakeisti negalime“, – teigė jis.
Jis negalėjo pasakyti, kiek konkrečiai automobilių per dieną pravažiuoja Upės gatve.
Sumos – preliminarios
Vilniaus rajono savivaldybės atstovė spaudai Jolanta Gulbinovič 15min yra sakiusi, kad strateginiame plane numatytos darbų sumos yra preliminarios, jos priklausys nuo galimybių.
Anot atstovės, gatvę toliau ketinama tvarkyti „užtikrinant darbų tęstinumą“.
Penktadienį Vilniaus rajono taryba taip pat ketina svarstyti savivaldybės metų biudžetą, tačiau jo projekte konkrečios gatvės, kurias ketinama asfaltuoti šių metų biudžeto lėšomis, nėra minimos.
