Projekte numatoma, kad išmokos gali būti skiriamos visiems Vilniaus Kirtimų tabore gyvenantiems romų tautybės asmenims, kurių turtas ir pajamos vienam asmeniui neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio ir kurių turimas nuosavas būstas yra nusidėvėjęs, o vienam asmeniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 10 kvadratinių metrų.
Šios priemonės numatomos vykdant savivaldybės patvirtintą romų integracijos programą, t. y. siekiant paspartinti romų išsikėlimą iš taboro Kirtimuose. Mėnesinės kompensacijos vienam asmeniui siektų 72 eurus.
„Tai yra, jei galima sakyti, antra ar atskira eilė, pozityviai diskriminuojant žmones iš taboro, nes mes norime, kad taboras būtų išskirstytas. Būstas yra viena iš kritinių vietų, todėl mes papildome bendrą kompensacijų skyrimo tvarką romų eile“, – BNS anksčiau sakė Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Pasak jo, atskira eilė formuojama tam, jog kai kurie romai dėl įvairių priežasčių negali atsistoti į tradicinę socialinio būsto eilę, o kol jie neregistruoti eilėje, negali gauti ir minėtų kompensacijų.
Išsikeliantiems romams kompensacijos gali būti skiriamos ir šiuo metu, tačiau nauja tvarka jiems leis nebelaukti bendroje eilėje su visais kitais asmenimis, besitikintiems panašių kompensacijų. Pinigus išsikeliantiems taboro gyventojams ketinama skirti ne iš valstybės skiriamų dotacijų būsto nuomai, o iš savivaldybės biudžeto.
Dalis tarybos narių jau anksčiau išreiškė nepritarimą, jog romams kuriamos lengvatinės sąlygos.
Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas ankstesniuose posėdžiuose akcentavo, kad kompensacijos būtų mokamos ne romams, o tiesiogiai tiems, iš kurių romai nuomotųsi būstą. Taip pat tvarka numato, kad skiriant kompensacijas būtų tikrinami trijų metų duomenys įvertinant ir tai, ar nebuvo parduotas nekilnojamasis turtas.
Savivaldybės patvirtintoje romų integracijos programoje iki 2019-ųjų pabaigos ketinama iš taboro iškelti bent 30 šeimų, taip pat apie 100 čia gyvenančių vaikų. Programoje anksčiau buvo numatyta skirti iki 0,7 mln. eurų taboro gyventojams iškeldinti, švietimui, sveikatos apsaugai, aplinkai tvarkyti, saugumui užtikrinti, čia besilankančių narkomanų reabilitacijai ir kitoms problemoms spręsti. Rengiant planą dalyvavę nevyriausybininkai kritikavo jį dėl per didelio dėmesio nusikalstamumui ir per mažos reikšmės švietimui bei kitoms problemoms, tačiau vertino jį kaip „žingsnį į priekį“.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 2100 romų. Vilniaus taboras yra didžiausia koncentruotai romų tautybės asmenų gyvenama vieta Baltijos šalyse. Vilniaus romų tabore metų pradžioje gyveno iki 400 asmenų, apie 100 jų – vaikai. Pastaruoju metu nelegalūs taboro statiniai griaunami gavus teismo nurodymus, didžioji dalis - pačių romų iniciatyva.
