Pastaruoju metu kalbos apie romų taborą sostinės pakraštyje kiek pritilo. Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad taboras nyksta, nes žmonės išsikrausto. Anot vicemero Gintauto Palucko, tiksliai pasakyti, kiek ten dar likę gyventojų, sunku, kadangi taboras gyvas.
„Šiuo metu apie 200 žmonių ten likę, gal kiek mažiau. Įvairias priemones pritaikę iškėlėme daugiau nei 120. Tos priemonės – siūlomas socialinis būstas, kompensuojama nuoma ir t.t. Pirmenybę teikiame šeimoms su vaikais“, – teigė G.Paluckas.
Tabore tebegyvena apie 150 žmonių
Seimo ŽTK posėdyje Vilniaus savivaldybės atstovų nebuvo. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik tvirtino, kad kviestas buvo savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, kuris greičiausia ir pasikeitus tarybai savo pareigas išlaikys, tačiau savivaldybė esą tik atsiuntė raštą.
„Tai rodo savivaldybės požiūrį į problemą“, – pareiškė komiteto pirmininko pavaduotojas Leonardas Talmontas.
O problemų tabore netrūksta. Apie tai komiteto posėdyje kalbėjo I.Kvik ir Romų visuomenės centro vadovė Svetlana Novopolskaja. Jų teigimu, savivaldybė kalba apie tai, kad romų šeimos iškraustomos iš taboro suteikiant jiems būstą kitur, tačiau neretai situacija tokia gera nėra.
Anksčiau visi tabore gyvenantys romai buvo registruoti vienu adresu. „Nuo 2009 metų vyksta jų iškeldinimas iš ten. Vyksta gana skaudžiai, nes, mūsų manymu, vagonai važiuoja prieš lokomotyvą – iš pradžių žmones iškeldina, paskui ieško alternatyvos, kaip juos apgyvendinti. Arba iš viso neieško“, – sakė S.Novopolskaja.
Jos teigimu, šiuo metu tabore iš 115 namų liko 39, juose tebegyvena apie 150 romų, 56 iš jų vaikai. 7 asmenys neturi kur gyventi, glaudžiasi tai vienur, tai kitur. Artimiausiu metu vėl numatyta griovimų, surašyti savavališkos statybos aktai, tačiau esą jokios alternatyvos tos šeimos neturi. Jos laukia eilėje gauti socialinį būstą, bet, S.Novopolskajos teigimu, savivaldybė šiuo metu jiems nieko pasiūlyti negali.
„Jų teigimu, tiesiog neturi, fondas neturi. Mes negalime likti nuošaly, nes žmonės kreipiasi, o kreipiasi todėl, kad Vilniaus būstas tiesiog nukreipia į nevyriausybininkus“, – sakė centro vadovė. Jai antrino ir Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas: „Vilniaus miesto būstas“ tiesiog sako, kad eikite pas Ištvaną, jis jums ir butą duos.“
Apgailestauja neišpildę lūkesčių
Romų bendruomenės atstovai tvirtina, kad Lietuvos valstybė pagaliau turėtų atkreipti dėmesį, jog išardyti taborą nėra teisėta pagal europinę teisę. Kadangi romai gyvena šioje vietoje jau apie 50 metų, o nelegaliai pastatyti būsta tapo jų namais, tai turėtų būti išsaugota. Tačiau Vilniuje taboras ardomas toliau, kraustomi ir tie romai, kurie neturi kitų namų.
„Mes, Lietuvos romų bendruomenė, dabar tapome didžiausiais apgavikais. Tapdamas pirmininku, važiavome į taborą, žadėjome žmonėms, kad išvažiuokite iš čia ir gausite viską. Tada iš savivaldybės buvo žadėti aukso kalnai, bendravome su Seimu ir galvojome, kad tikrai padarysime žingsnį į priekį, bus stipri valia susitvarkyti vieną kartą su taboru. Mes pasirašėme sutartį su „Vilniaus būstu“, nors man sakė to nedaryti, nes norėjau prisiimti atsakomybę.
Bet nė vienas punktas nebuvo įgyvendintas. Pradėjome nuo socialinių būstų paieškos iki kavinės, kad romai galėtų paskui dirbti ten ir uždirbti legalias pajamas. Padarėme ir verslo planą, kad romai galėtų dirbti, buvo sutarta, kad nė vienas namas nebus nugriautas, kol nebus surastas kitas būstas. Niekas nebuvo įgyvendinta“, – skundėsi I.Kvik.
Dalis romų šeimų išties išsikėlė iš taboro. Vilniaus savivaldybės ŽTK atsiųstais duomenimis, 23 romai gavo kompensacijas butų nuomai ir 20 butų buvo jiems išnuomota. I.Kvik sakė turįs kuklesnius skaičius, tačiau esą to negana. Išsinuomoti romų šeimai būstą tikrai nėra lengva, nes ne visi nori tokių nuomininkų, kitas dalykas – gaunant kompensaciją būtina būstą nuomoti legaliai, ką irgi daro ne visi būstų šeimininkai. Buvę atvejų, kai šeimoms su vaikais siūlomos ir tikros landynės, todėl romai renkasi geriau likti tabore.
Padarėme ir verslo planą, kad romai galėtų dirbti, buvo sutarta, kad nė vienas namas nebus nugriautas, kol nebus surastas kitas būstas. Niekas nebuvo įgyvendinta, – sakė I.Kvik.
„Iš tų 20 šeimų turime ir gerų pavyzdžių, tarkim, nė vieno kaimyno skundo neturime, visi gyvena labai kompaktiškai ir labai gerai“, – teigė I.Kvik.
Griauna namus, meta į gatvę?
Nusprendus griauti nelegalius statinius, yra nutikę, kad šeimos atsidūrė gatvėje. Kaip teigė S.Novopolskaja, antstoliai žmones su vaikais iškraustė žiemą su visais daiktais. Kai kurie romai ir patys išardo savo pastatus, kai tą padaryti įpareigoja teismai. Jie irgi lieka be nieko.
G.Paluckas teigė, kad savivaldybei pavyko sutarti su Statybų inspekcija ir jau du kartus buvo atidėtas teismo sprendimų vykdymas dėl 11 namų griovimo, nes žiema, nepavyko rasti būstų ten gyvenantiems romams ir t.t.
„Tie būstai bus nugriauti, nes tai savavališka statyba, tokie teismo sprendimai, tiesiog tai bus padaryta civilizuotai, tvarkingai, kaip pastaruosius ketverius metus ir darėme – ne buldozerius siųsdami“, – teigė vicemeras.
Savivaldybė romams siūlo kraustytis ne tik į socialinius būstus, bet ir padeda išsinuomoti butus, kas irgi nėra lengva.
„Kalbos apie tai, kad kažkas išmetamas į gatvę griaunant namus, yra tiesiog netiesa. Taip kažkada buvo, bet nebėra. Pereita prie labiau civilizuotų santykių ir tai duoda rezultatą, jeigu anksčiau buvo problemos savivaldybėje apskritai susikalbėti su taboro gyventojais, tai dabar tokios problemos nebėra, nes paslaugos – būsto užtikrinimas ir kiti dalykai – užmezgė pasitikėjimu grįstus santykius. Dabar turime visą sąrašą šeimų, kurios nori išsikelti, ir jiems padedame“, – sakė G.Paluckas.
Tie būstai bus nugriauti, nes tai savavališka statyba, tiesiog tai bus padaryta civilizuotai, kaip pastaruosius 4 metus ir darėme – ne buldozerius siųsdami, – teigė G.Paluckas.
Dalis romų visgi niekur kraustytis nenori. Kodėl, G.Paluckas sakė galįs tik spėlioti. Tačiau savo vaikais besirūpinančios šeimos likti tabore nenori. Ir joms savivaldybė tikina mėginanti sudaryti kuo geresnes sąlygas ne tik būstą parūpindama, bet ir atkreipdama dėmesį, ar mokykla, darželis yra šalia.
Seimo nario pasiūlymas – lyg naujas taboras
ŽTK pirmininkas V.Simulik kaltino bendruomenę, kad ji laiku nesusitvarkė žemės nuosavybės dokumentų. Esą tuomet nebūtų problemų. Tačiau S.Novopolskaja paprieštaravo tikindama, kad dar 1990 metais žmonės norėjo tai padaryti, tačiau jiems atsakyta, kad Vilnius neturi bendrojo plano. Jį patvirtinus paaiškėjo, kad ši zona yra industrinė ir netinkama gyventi.
Seimo komitetas nusprendė parengti kreipimąsi į savivaldybę, kad pastaroji toliau įgyvendintų romų integracijos programą, tinkamai iškeldintų žmones, suteikdami jiems kitą tinkamą būstą, bendrautų su romų bendruomenės atstovais. Antrasis kreipimasis – į Vyriausybę, kad bent laikinai būtų atidedamas nelegalių pastatų griovimas, kol nesurastas būstas ten gyvenantiems žmonėms.
„Nejaugi Turto fonde nėra kokio bendrabučio? Už upės užsidarinėja LEU, trys ar keturi bendrabučiai“, – kalbėjo V.Simulik, greičiausia net nesusimąstydamas, kad taip kurtųsi naujas taboras, tik kitoje vietoje.
Nejaugi Turto fonde nėra kokio bendrabučio? Už upės užsidarinėja LEU, trys ar keturi bendrabučiai, – kalbėjo V.Simulik.
G.Paluckas šiuo klausimu griežtas: „Ne, taip daryti negalima ir taip niekas nedarys. Integracija yra integracija, o ne tiesiog taboro perkėlimas į kitą vietą. Taip tikrai nevyks, net jeigu tokios patalpos Turto fonde (žinome, kad yra). Esame kreipęsi į Vyriausybę, kad perduotų, bet kitu tikslu – vieno kambario bendrabučio tipo butus pertvarkius į atskirus butus būtų galima trumpinti socialinio būsto eilę ir pan. Bet tai niekaip nesusiję su taboro perkėlimu. Mes labai daug dėmesio skyrėme visuomenės baimėms, kad perkėlus iš taboro šeimą plis prekyba narkotikais ir pan. Šitų dalykų pavyko išvengti.“
Jis pastebėjo ir tai, kad taboro bendruomenė nėra vieninga, ten yra bent trys bendruomenės, šeimos, kurios rūpinasi tik saviškių interesais. Todėl ketinama į programą įtraukti visų trijų atstovus, jie padės tarpininkauti ieškant būsto ir t.t.
Į naująją Vilniaus tarybą nepatekęs G.Paluckas vis dėlto tikisi, kad romų integravimo programa bus pratęsta, nes dabartinės laikas baigiasi šiemet.
Jo teigimu, perpus per kelerius metus susitraukęs taboras rodo, kad efektyviausiai čia dirba būtent savivaldybė, programai skyrusi apie 700 tūkst. eurų. Iki tol per 10 metų europinių ir kitokių lėšų per įvairias vyriausybines, ministerijų programas buvo skirta net 30 mln. eurų, tačiau rezultato nebuvo.
