„Mes, atvirkščiai, nei pastaruoju metu tapo įprasta kai kuriems politikams, kalbame faktais, o ne emocijomis. Duomenų apie šilumos ūkį esame prašę iš Valstybinės energetikos inspekcijos, Energetikos ministerijos, tačiau negavome. Pateikiame skaičius, kuriuos gavome iš šilumos tiekimo įmonių. Duomenis gauti nėra paprasta, nes šilumos tiekėjai išgąsdinti politikų, ir nenori jų teikti“, – tvirtina Vilniaus meras Artūras Zuokas. Prieš pernai vykusius savivaldybės rinkimus jis žadėjo, kad sostinės gyventojams sąskaitos už šildymą smarkiai sumažės, jam vėl tapus miesto vadovu, tačiau sąskaitos, nepaisant šiltesnės žiemos, gyventojus pasiekė dar didesnės.
A.Zuokas pateikia pavyzdžius, kad parduotos šilumos kiekis, atsižvelgiant į lauko temperatūrą kiekviename mieste, Vilniuje 2010–2011 metų spalio–lapkričio mėnesiais buvo 3 proc. mažesnis, kai tuo tarpu Klaipėdoje parduota 11 proc., Šiauliuose – 5 proc., Panevėžyje – 2 proc. daugiau šilumos.
Vilniaus miesto savivaldybė teigia jau daugybę mėnesių laukianti atsakymų iš Vyriausybės į dar gegužės ir rugsėjo mėnesiais pateiktus siūlymus, kaip galima būtų sumažinti šildymo kainą ir pereiti prie biokuro.
Šilumos kainos Lietuvoje padidėjo 20 proc. dėl per metus net 38 proc. išaugusios dujų kainos, kuri sudaro daugiau nei 70 proc. bendroje sąskaitoje už šildymą.
