Šį klausimą planuota išspręsti dar birželio viduryje, tačiau tuomet posėdis nutrūko, opozicijai atsisakius jame toliau dalyvauti.
„Nesvarstyti klausimai perkelti artimiausiam Tarybos posėdžiui, kuris vyks kitą trečiadienį“, – BNS šią savaitę sakė sostinės savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Vienas iš jų – dėl P. Cvirkos aikštės pavadinimo. Posėdyje tarybos nariai kol kas spręs tik dėl jo naikinimo. Naujasis pavadinimas bus siūlomas parengus vietos atnaujinimo koncepciją, kaip aikštė jungsis su Tauro kalnu ir Reformatų skveru.
Vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, sausio pradžioje nusprendė, kad P. Cvirkos aikštė propaguoja totalitarinį režimą bei turi būti pervadinta.
P. Cvirkos paminklas buvo nukeltas 2021 metais Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu.
Speciali ekspertų komisija yra pripažinusi, kad P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso aktyvistas, Lietuvos komunistų partijos narys ir suklastotų rinkimų rezultatų pagrindu išrinktas Liaudies Seimo deputatas, jo prezidiumo sekretorius (1940 metų birželį–liepą).
Jis nuo pat 1940-ųjų, pirmosios sovietų okupacijos, palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną, iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nariu. Be politinių pareigų 1945–1947 metais jis buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
