„Žalgirio“ stadionas jau sunkiai ir mena laikus, kai čia bėgiojo futbolininkai, vasarą skambėjo Dainų šventės aidai, grojo visame pasaulyje garsios grupės. Dabar buvęs pagrindinis Lietuvos futbolo stadionas – apleistas ir tuščias. Ir niekas jam nebežada geresnių laikų.
Stadioną bando parduoti
Anksčiau miestas pretendavo kartu su privačiu kapitalu pastatyti futbolo stadioną, kuris būtų komercinio komplekso dalis – apačioje komercinės patalpos, stadionas stovėtų viršuje, bet viename pastate, – kalbėjo A.Blotnys.
Prieš kelias savaitės BNS paskelbė, kad Šiaulių bankas, perėmęs gerąjį bankrutavusio Ūkio banko turtą, parduoda „Žalgirio“ stadiono kompleksą. Iš viso tai yra apie 8 ha teritorija. Anot Šiaulių banko administracijos vadovo Vytauto Siniaus, kiek pasikeitė sąlygos – esą anksčiau šioje teritorijoje planuota pastatyti naują stadioną ir komercinius pastatus, o dabar jos paskirtis pakeista ir naujo stadiono statyba čia nenumatoma.
Tiesa, tai visiškai nereiškia, kad naujasis sklypo savininkas negalės čia statyti stadiono ar kitokio sporto komplekso. Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys tvirtina, kad teritorijos paskirtis nėra pasikeitusi – pagal detalųjį planą sklypo paskirtis yra komercinė, taip ir liko.
„Tai privati teritorija. Anksčiau buvo vieni savininkai, dabar kiti, buvo vienoks mąstymas, dabar kitoks. Anksčiau miestas pretendavo kartu su privačiu kapitalu pastatyti futbolo stadioną, kuris būtų komercinio komplekso dalis – apačioje komercinės patalpos, stadionas stovėtų viršuje, bet viename pastate. Tokius planus turėjome“, – kalbėjo A.Blotnys.
Konkursas nutrauktas
BNS teigimu, „Žalgirio“ stadioną ir aplinkinę teritoriją valdo bendrovės „ŽSA 1“, „ŽSA 2“, „ŽSA 3“, „ŽSA 4“ ir „ŽSA 5“, „Žalgirio sporto arena“ ir „Nacionalinis futbolo stadionas“, kurias Šiaulių bankas pernai kovą perėmė iš žlugusio Ūkio banko. „Žalgirio sporto arena“ buvo vienintelė Vilniaus savivaldybės rengto futbolo stadiono statybos projektuotojo ir rangovo konkurso, kuris šiemet nutrauktas, dalyvė.
„Žalgirio sporto arena“ paraišką konkursui pateikė tuomet, kai dar priklausė Ūkio banko grupei. Bendrovė ketino dabartinėje Žalgirio stadiono teritorijoje pastatyti naują ne mažesnį kaip 10 tūkst. vietų futbolo stadioną, už kurį savivaldybė būtų išsimokėjusi per 10 ar daugiau metų. Tuomet skelbta, kad stadionas pagal Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) klasifikaciją būtų ketvirtos kategorijos, o vieno žiūrovo vietos kaina nebūtų didesnė kaip 2,5 tūkst. eurų (8,6 tūkst. Lt).
Nutraukus konkursą vietoj „Žalgirio“ stadiono galima statyti beveik bet ką – prekybos centrus, gyvenamuosius namus, viešbučius, sporto infrastruktūrą. Tik prie statybų toje teritorijoje miestas šiuo metu prisidėti neketina.
Šalia „Žalgirio“ stadiono yra ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, kurie taip pat įkeisti Šiaulių bankui, bet kol kas nėra parduodami.
Nacionalinis stadionas virs kompleksu
Dabar Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vyriausybe visą savo dėmesį nukreipė į Nacionalinį stadioną, tiksliau, jo vietoje planuojamą daugiafunkcį Sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksą. „Miestui per didelė prabanga šiais nelengvais laikais užsiimti dviem stadionais“, – įsitikinęs A.Blotnys.
Jeigu pavyks įgyvendinti šį projektą, ant Šeškinės kalno įsikurs vaikų darželio paslaugas teikianti įstaiga, konferencijų/mokymų salės, besisteigiančioms įmonėms skirtos verslo inkubatoriaus patalpos, viešoji biblioteka, 4 dirbtinės dangos futbolo aikštės, 9 dirbtinės dangos bėgimo takeliai su lengvosios atletikos rungtis pritaikyta aikšte, lengvosios atletikos rungčių treniruočių aikštynas, 3 universalios sporto salės, apgyvendinimo paslaugos 100 asmenų, administracinės patalpos, sporto muziejus, uždarų patalpų kultūriniams renginiams skirta erdvė (1 000 vietų), lauko nacionaliniams/vietiniams kultūriniams renginiams skirta erdvė (mažiausiai 20 000 vietų), automobilių parkavimo aikštelės.
Šiam projektui ketinama prašyti Europos Sąjungos paramos. Kiek kainuos – dar nesuskaičiuota.
