Kaip ketvirtadienį pranešė festivalio organizatoriai, įmonė „Blikas“, šventė įvyks rugsėjo 24-ąją, tradicinėje vietoje – Vingio parke.
„Šiemet festivalio metu žiūrovai išvys ir jau tradicija tapusių elementų, ir, žinoma, naujienų. Išskirtiniame ir vieninteliame tokiame Lietuvoje renginyje, vyksiančiame jau 14-ąjį kartą, padangę užlies įspūdingos ugnies ir fejerverkų spalvos bei raštai, lazeriai, šviesos, projekcijos, skambės geriausia ir laiko patikrinta muzika“, – skelbiama pranešime.
Festivalio muzikinę programą atliks grupė „BIX“, konkursinėje programoje varžysis pirotechnikų komandos iš užsienio šalių, atskirą šou rengs ir „Blikas“.
Savivaldybės Administracinės veiklos skyrius vedėjas Gintaras Leperskas komentare BNS nurodė, kad savivaldybės Renginių derinimo komisija prieš savaitė išdavė leidimą festivaliui.
„Tačiau, skirtingai nei ankstesniais metais, Savivaldybė renginio neglobos. Renginio organizatoriai turės susimokėti 3648 eurų rinkliavą, savo lėšomis apsitverti renginio teritoriją, organizuoti eismo pakeitimus ir būtinus kelio bei informacinius ženklus“, – nurodė G.Leperskas.
Gegužę Seime pasirodžius raginimams pasirašyti memorandumą, kuriuo savivaldybės įsipareigotų savo renginiuose nebenaudoti fejerverkų, dalis didžiųjų Lietuvos miestų jų naudojimo atsisakė: miesto šventėse ir renginiuose fejerverkų nenaudoja Kaunas, Klaipėda tradicinę „Jūros šventę“ šiemet taip pat pasitiko be pirotechnikos.
Pernai liepą sostinės savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams, šių metų birželio pabaigoje politikai planavo spręsti, ar riboti fejerverkų naudojimą mieste, o galingesnę pirotechniką apskritai uždrausti, tačiau šis klausimas buvo atidėtas. Savo šventėse savivaldybė fejerverkų jau nebenaudoja.
Aplinkos ministerijos teigimu, pirotechnikos gaminiai į aplinką išleidžia didelį kiekį cheminių medžiagų, tai didina oro užterštumą, o dėl padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos ore pavojus atsiranda vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms.
Savo ruožtu Vilniaus savivaldybė kviečia atsisakyti fejerverkų dar ir dėl sostinėje įsikūrusios nuo karo savo šalyje pabėgusių ukrainiečių bendruomenės, pabrėždama, kad juos „net menkiausias sprogimas emociškai trikdo ir verčia jaustis nesaugiai“.
