„Centras yra planuojamas kurti, šiuo metu tvarkomos patalpos Kalvarijų gatvėje. Savivaldybės indėlis būtų skirti pinigų komunalinėms išlaidoms, visus likusius resursus stengsimės sugeneruoti mes“, – BNS sakė Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktorius Linas Kukuraitis.
Šiam 200 kvadratinių metrų patalpose įsikursiančiam centrui išlaikyti iš Vilniaus biudžeto iki 2018-ųjų pabaigos numatoma skirti 16,5 tūkst. eurų. Be centro įsteigimo, sutartimi „Caritas“ įsipareigos padėti užsieniečiams susirasti būstą, tarpininkauti gaunant sveikatos priežiūros, psichologines, teisines ir socialines paslaugas, organizuoti pabėgėliams lietuvių kalbos, kultūrinio, pilietinio ugdymo pamokas, neformalųjį ugdymą, padėti ieškotis darbo. Taip pat „Caritas“ turės organizuoti savivaldybės tarnautojų, kurie dirbs su užsieniečiais, mokymus.
Pabėgėlių integracija taip pat rūpinsis jėzuitai – be mokymų savivaldybės tarnautojams, Lietuvos jėzuitų provincija prisiims atsakomybę už savivaldybėje apsigyvenusių pabėgėlių vaikų formalųjį ugdymą, rūpinsis užsieniečių sielovada.
Kaip BNS sakė sostinės vicemeras Gintautas Paluckas, Vilniaus jėzuitų gimnazija, kurios steigėja yra Lietuvos jėzuitų provincija, apsiimtų vaikų iš krikščioniškų šeimų ugdymą, tuo metu savivaldybė – likusiųjų. Tačiau šeimos mokyklas ir darželius galės rinktis pačios.
„Kvotų paskirstymo dar nėra – kai jie bus išleidžiami iš Ruklos, iš dalies jie patys rinksis, kur važiuoti, ką veikti. Daug kas priklauso nuo finansinės paramos, kiek bus skirta lėšų. Jei bus taip, kaip yra dabar, daugeliui bus sunku apsigyventi Vilniuje dėl brangesnio pragyvenimo. Bet Vilnius yra didelis miestas, o tas 1100 pabėgėlių Lietuvos mastu tikrai nėra didelis skaičius. Mūsų infrastruktūra yra paruošta, galime priimti pabėgėlius, jei jie važiuos po vieną šeimą, problemų neiškils“, – sakė vicemeras, paklaustas, kiek pabėgėlių Vilnius galėtų priimti.
Sutartimi savivaldybė įsipareigoja koordinuoti bendrą nevyriausybininkų ir savivaldybės atstovų darbą, taip pat žada sudaryti sąlygas migrantų vaikams gauti ikimokyklinį ir mokyklinį išsilavinimą, neformaliojo švietimo paslaugas, tarpininkauti su potencialiais būsto nuomotojais ieškant kur įsikurti, skatinti darbdavius įdarbinti užsieniečius.
Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu migrantų antplūdžiu. Lietuva pagal šį susitarimą kol kas yra priėmusi vienintelę irakiečių šeimą – tėvas, mama ir du mažamečiai vaikai iš Graikijos atvyko gruodžio viduryje iš šiuo metu gyvena Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.
