2018 09 03

Vilniaus savivaldybės finansuojama pradinukų popamokinė veikla – galvos skausmas mokykloms

Atostogos buvo pačiame įkarštyje, kai Vilniaus savivaldybė paskelbė, kad visose mokyklose finansuos pradinių klasių moksleivių popamokines veiklas. Ši žinia buvo suprasta įvairiai: kai kurie tėvai pamanė, kad nereikės mokėti už buvimą mokykloje pasibaigus pamokoms, kiti spėliojo, jog nuo šiol bus nemokami ir būreliai. O mokyklų vadovai neslepia, kad sprendimas jiems užkrovė papildomų darbų naštą.
Vaikai mokykloje
Vaikai mokykloje / Vida Press nuotr.

„Vilnius rodo pavyzdį: finansuos pradinukų popamokinę veiklą“. Taip skambiai pranešusi apie savo sprendimą Vilniaus savivaldybė dar prieš Rugsėjo 1-ąją suskubo aiškinti, kad tai nereiškia, jog nuo šiol pradinių klasių mokiniai galės nemokamai lankyti būrelius.

Nemokamų būrelių nežada

Apie visos dienos mokyklą pradinukams meras Remigijus Šimašius kalbėjo ir tradiciniame susitikime su mokyklų vadovais, įvykusiame rugpjūčio 31 d. Tiesa, meras pažymėjo, kad tai tik galimybė vaikams pabūti mokykloje ilgiau, o ne kažkokia užklasinė veikla.

„Tai yra daroma tam, kad šeimos galėtų gauti tokią paslaugą, kurios nusipelno, kad galėtų suderinti šeimyninį gyvenimą ir darbinę karjerą, neturėtų iššūkių, kurių gali išvengti“, – sakė R.Šimašius.

Tai nėra kažkokie būreliai, tai nėra užsiėmimai, – sakė R.Šimašius.

Anot mero, mokiniams ir jų tėvams pažadamas saugus, kūrybiškas buvimas kartu – ar lauke, ar viduje, ar ruošiant pamokas, ar žaidžiant. „Tai nėra kažkokie būreliai, tai nėra užsiėmimai. Mes aiškiai matome srautus, nes apie 12–13 val. pradinukams baigiasi pamokos ir dar kokias 2–3 valandas tai yra aktualu didesniam vaikų skaičiui. O paskui kas su seneliais, kas su tėvais išeina į namus, todėl turbūt tikėtis, kad šeštą ar pusę šešių bus visa klasė, sunku. Tą matome ir darželiuose, kad likus pusvalandžiui iki užsidarymo lieka maždaug penktadalis vaikų“, – kalbėjo Vilniaus meras.

Jis pabrėžė, kad mokyklos yra pačios atsakingos, kaip tą veiklą organizuoti. Bet kaip vienas iš modelių galėtų būti, kad iš karto po pamokų visi vaikai dar lieka kartu kabinete, paskui klasės jungiamos, geru oru einama į lauką, sporto salę, vieni renkasi ramią skaityklą, kiti žaidimų zoną ir t.t.

„Tikiuosi, kad bus su tėvais pasikalbėta klasėse, mokyklų tarybose, nes finansų tam užtenka. Turbūt didžiausias iššūkis yra pedagogų, žmonių suradimas. Visame mieste tai yra apie 500 etatų.

Esame padarę preliminarią apžvalgą, daugiau nei trečdalis tėvų pagal verslo liudijimus mokėdavo mokytojams pirkdami tą paslaugą, vadinasi, ir mokytojų tam būdavo. Tai darau prielaidą, kad maždaug 150 pedagogų tai bus tik formos pasikeitimas, jie gaus normalų atlyginimą. O dar daugiau nei 300 mokytojų ar nebūtinai pedagogų reikės surasti“, – sakė R.Šimašius.

„Scanpix“ nuotr./Mokymasis
„Scanpix“ nuotr./Mokymasis

Numatyta, kad vienam klasės kompleksui bus skiriamas 50 proc. finansavimas, tad norėdamas uždirbti visą sumą mokytojas turės dirbti su dviejų klasių mokiniais. Galutinis jų skaičius priklausys nuo to, kiek vaikų norės tas popamokines grupes lankyti. Savivaldybė numačiusi, kad kas mėnesį šis papildomas finansavimas miestui kainuos apie 600 tūkst. eurų.

Trūksta pedagogų

Tačiau mokyklos džiūgauti neskuba. Jų vadovai kraipo galvas, kaip ir kur reikėsią susirasti darbuotojų šiai papildomai veiklai. O ir ką sugalvoti vaikams, kad jie tinkamai praleistų tas kelias valandas po pamokų.

Vilniaus M.Mažvydo progimnazijoje šiemet rugsėjį į 11 pirmų klasių ateis apie 270 pirmokų. Kiek jų norės likti mokykloje ir po pamokų, progimnazijos direktorius kol kas nežino. Bet pripažįsta – savivaldybės sumanymas pradinių klasių moksleiviams finansuoti visose mokyklose organizuojamas popamokines veiklas tapo tikru galvos skausmu.

Vilniaus M.Mažvydo progimnazijoje šiemet rugsėjį į 11 pirmų klasių ateis apie 270 pirmokų.

„Mes esame visa širdimi už, kad tai yra labai gera idėja, tačiau kiekvieną idėją įgyvendinant reikia papildomų resursų. Pirmiausia be mūsų gerų norų reikia ir fizinių resursų – kitaip tariant, žmogiškųjų išteklių, ir reikia vietos“, – kalbėjo M.Mažvydo progimnazijos direktorius Eugenijus Manelis.

Jis taip pat pabrėžė: visos dienos mokykla nėra tas pats, kas prailginta grupė, kaip ta veikla vadinta iki šiol. Grupėje vaikai tiesiog praleidžia po kelias valandas iki to laiko, kai tėvai jau gali juos pasiimti. O visos dienos mokyklai reikia išteklių, planuoti mokytojų darbą nuo maždaug 8 val. iki 16 ar 17 val. E.Manelis palygino su užsienio mokyklomis, kur mokiniai mokosi beveik iki vakaro.

Galvos skausmas

M.Mažvydo progimnazijos direktorius sako girdėjęs tėvų pasikalbėjimus, kad nuo šiol nereikės muzikos ar kitų menų mokyklų, nes viską vaikas gaus įprastoje mokykloje. Bet taip nebus.

123rf.com nuotr./Mokykla
123rf.com nuotr./Mokykla

„Mums tai galvos skausmas, ypač dėl žmogiškųjų išteklių, nes ar įsivaizduojate pradinių klasių mokytoją, kuri ateina 8 val., sėdasi į mokyklos suolą ir išeina iš mokyklos šeštą valandą vakare. Gali kas nors sakyti, kad ir 12 valandų dirba. Jeigu aš dirbčiau dirbtuvėse, tai garbingas darbas, bet gal aš mažiau pavargčiau, nes netektų tiek bendrauti, čia išsisemi taip, kad parėjęs namo jau nelabai ką ir nori daryti. O juk mokytojos dažnai mamos, turi pasirūpinti šeima ir dar pasiruošti rytdienos pamokoms“, – kalbėjo E.Manelis.

Vilniaus savivaldybė skelbė, kad tėvų apklausa parodė, jog net 72 proc. vilniečių pradinukų tėvų suka galva, kaip užimti vaikus po pamokų.

Vilniaus mieste šiuo metu gyvena daugiau nei 25 tūkst. 7–10 metų amžiaus vaikų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų