Teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kitaip tariant, šalims nedalyvaujant.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) prieš du mėnesius nurodė savivaldybei persvarstyti Lietuvos gėjų lygos (LGL) prašymą leisti liepos 27-ąją vienoje iš pagrindinių sostinės gatvių surengti eitynes „Baltic Pride“. Mat esą buvo pažeistos procedūros.
„Kadangi šalims nepavyko rasti visus tenkinančios tinkamos vietos eitynėms, savivaldybė turėjo apskritai atsisakyti suderinti pranešimą apie eitynių organizavimą, o ne nustatyti kitą vietą, kurioje eitynių pareiškėja neprašo derinti“, – pažymėjo teismas.
Tačiau savivaldybė, organizatoriams nurodžiusi renginį perkelti kitapus Neries – į Upės gatvę, pateikė apeliacinį skundą. Savivaldybės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino įsakymo „Dėl asociacijos LGL organizuojamų eitynių“ dalį, kuria buvo suderinta eitynių vieta Upės gatvėje.
Nesutarus dėl vietos, vadovaujantis Susirinkimų įstatymo nuostatomis, savivaldybė esą turi teisę organizatoriams pasiūlyti kitą nei prašomą, alternatyvią susirinkimo vietą. Savo sprendimą valdininkai motyvavo siekiu apsaugoti eitynių dalyvių teises ir laisves, valstybės ir visuomenės saugumą bei viešąją tvarką.
Upės gatvėje vyko pirmosios seksualinių mažumų eitynės 2010-ųjų gegužę. Tuomet renginio vieta buvo aptverta ir griežtai saugoma, protestuoti prieš eitynes susirinko šimtai žmonių, kurie renginio dalyvius pasitiko užgauliais šūksniais, plakatais ir akmenimis, buteliais bei skardinėmis.
VAAT pažymėjo, kad atsisakyti suderinti eitynių vietą galima tik nustačius, kad eitynės pažeis Konstitucijos 36 str. nurodytas vertybes (valstybės ir visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę, kitų asmenų teises ir laisves). Policijos departamentas esą nenurodė, kad nebūtų įmanoma užtikrinti eitynių dalyvių, visuomenės, viešosios tvarkos, eismo saugumo, o nurodė tik jų darbui palankesnę vietą.
Anot policijos, Gedimino prospekte yra daug gyvenamųjų namų, biurų, kitų patalpų, kurias būtų privaloma tikrinti ir renginio metu kontroliuoti, nes „yra grėsmė, kad nuo pastatų stogų bus mėtomi įvairūs daiktai“. Kelioms valandoms būtų sutrikdytas viešojo transporto eismas.
Upės gatvė ir gretima teritorija – erdvesnė nei Gedimino prospektas, dėl to čia lengviau užtikrinti viešąją tvarką, išdėstyti policijos pajėgas ir manevruoti, dalis teritorijos atitverta natūralia gamtine kliūtimi – Neries upe. Būtų mažiau trikdomas parduotuvių, kavinių, įstaigų, kitų komercinių objektų darbas. Policija pažymėjo turinti patirties čia užtikrinti panašaus renginio dalyvių, viešosios tvarkos ir eismo saugumą.
LGL pageidauja, kad eitynių dalyviai – iki 800 žmonių, pajudėję iš Odminių skvero prie Katedros aikštės, valandą žygiuotų Gedimino prospektu pro Vyriausybę iki Lukiškių aikštės prieš Užsienio reikalų ministeriją. Čia būtų sakomos eitynių dalyvių kalbos, išskleidžiama vaivorykštės vėliava. Renginio metu reikėtų laikinai sustabdyti eismą pakeliui esančių gatvių sankirtose su prospektu.
Eitynės planuojamos kaip kasmečio Baltijos šalių žmonių teises ginančių organizacijų festivalio, kuris vyks liepos 22-27 d., renginys. Šiame festivalyje žadama ne tik kalbėti apie homoseksualų lygybę, patiriamus sunkumus ir problemas, dalintis kitų šalių patirtimi, bet ir pamininėti 20-ąsias homoseksualumo dekriminalizavimo bei lesbiečių, gėjų, biseksualų bei transseksualų (LGBT) teisių sąjūdžio Lietuvoje įkūrimo metines.