Dviračiai Lietuvoje populiarėja, tačiau takų, kuriais būtų patogu ir smagu važinėti, daugėja itin lėtai. Ypač didžiuosiuose miestuose. Vilnius – ne išimtis.
Planuojama, kad iki 2020 metų dabartinis sostinės dviračių tinklas bus išplėstas beveik dvigubai: nuo 126 km iki 238 km, – teigė G.Kimtys
Tačiau ar to užtenka? Bent kartais dviračiu į miestą išvažiuojantys vilniečiai užtikrintai pasakytų, kad neužtenka, nes net ir turimų trasų tik dalis yra kokybiškos, kitur tenka važiuoti per duobes, dviračių takai neretai baigiasi aukštu šaligatvio bortu. Miestas skelbia, kad paženklintų dviračių trasų Vilniuje yra per 120 km. Iš jų daugiau nei 80 kilometrų yra dviračių arba pėsčiųjų ir dviračių takų, 13 kilometrų dviračių eismo juostų gatvėse, 30 kilometrų dviračių juostų ant šaligatvių.
Vis dėlto pagal Vilniaus miesto dviračių takų specialųjį planą iki 2020 metų situacija turėtų pagerėti. Tiesa, tam būtina viena sąlyga – finansavimas iš Europos Sąjungos fondų. Tą patvirtina specialiai Vilniaus savivaldybėje įkurtos darbo grupės, kuris rūpinsis projekto „Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano parengimas“ įgyvendinimu, vadovas Gintas Kimtys. Jo teigimu, projektui reikia ES lėšų, o darbo grupė jas administruos.
Sieks paramos
„Siekiame gauti Europos Sąjungos finansavimą dviračių takų tiesimui 2014–2020 metais. Tam ruošiamas specialusis planas, kurį rengia „Vilniaus plano“ specialistai. Šio specialiojo plano koncepcijai dar sausio pabaigoje pritarė ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Planuojama, kad iki 2020 metų dabartinis sostinės dviračių tinklas bus išplėstas beveik dvigubai: nuo 126 km iki 238 km“, – teigė G.Kimtys, Vilniaus savivaldybės ES projektų koordinavimo skyriaus vedėjas.
 |
| Oranžiniais dviračiais važinėjasi ir dviratininkai, ir net gyvūnai. |
Sostinės savivaldybė kol kas turi pasitvirtinusi tik Vilniaus miesto dviračių transporto infrastruktūros plėtros iki 2020 metų programą. Joje – pagrindinės gairės, kaip turėtų būti plėtojama dviračių infrastruktūra.
Pagal šią programą dviratis reikalingas kasdienėms kelionėms bei turizmui ir rekreacinėms kelionėms. Kasdien važinėjančiųjų reikalavimai paprasti – saugus ir tiesus kelias, kokybiška danga, tankus takų tinklas miestų gyvenamosiose teritorijose.
Turizmui ir rekreacinėms kelionėms taip pat reikia saugių ir patogių kelių, tačiau taip pat būtina ir patraukli aplinka, lankomi objektai, paženklinta trasa. Tokių labiausiai pasigendama nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, šalia įdomių gamtos, kultūros ir istorijos objektų.
Dviračiai populiarėja
Įvairių apklausų duomenimis, 50-65 proc. vilniečių norėtų važinėti dviračiu, jeigu dviračių infrastruktūra būtų saugi ir patogi.
Vilniuje 2011 metais kelionės dviračiais sudarė vos 0,6 proc. visų kelionių, tačiau palyginti su 1980 metais šis skaičius išaugo šešis kartus. Dviračiai populiarėti pradėjo 2010-aisiais. Tai sietina ir su naftos produktų brangimu, ir su jaunąja karta, grįžusia po studijų ar darbo Europos didmiesčiuose.
Įvairių apklausų duomenimis, 50-65 proc. vilniečių norėtų važinėti dviračiu, jeigu dviračių infrastruktūra būtų saugi ir patogi.
2014-2016 metais siūloma pradėti dviračių takų tiesimą ir rekonstrukciją nuo esamų takų jungčių miesto centre – Žvėryno, Šnipiškių rajonuose ir sujungti centrą su Viršuliškėmis, Šeškine, Pašilaičiais, Fabijoniškėmis, Pilaite ir Antakalniu. Per šiuos dvejus metus numatoma nutiesti ir suremontuoti 36,3 km dviračių trasų. Žinoma, tai bus padaryti tik tuo atveju, jeigu Vilnius programai gaus ES paramą. Kitu atveju dviratininkams ir toliau teks važinėtis tais pačiais duobėtais keliukais ar dalintis gatve su visuomeniniu transportu ir automobiliais.
