Kaip 15min jau rašė, toliau nuo pagrindinių Vilniaus miesto rajonų įsikūrę vilniečiai neretai susiduria su problemomis, dėl kurių sprendimo net nežino kur kreiptis. Kaip tik taip nutiko Pilaitės pakraštyje esančiose Ramintos ir J.Bobrovskio gatvėse namus pasistačiusiems naujakuriams, kai šių gatvių sankryža po didesnio lietaus paskendo vandenyje. Ir taip nutiko ne pirmą kartą.
Vilniaus savivaldybė suskubo tikinti, kad jos kaltės šioje istorijoje nėra – kalti patys gyventojai. „Mūsų duomenimis, šioje vietoje neįrengta lietaus surinkimo sistema, todėl už Vilniaus miesto lietaus nuotekynės sistemos priežiūrą atsakinga bendrovė „Grinda“ negali jos prižiūrėti. Jos įrengimu ir prisijungimu prie miesto tinklų, turi pasirūpinti patys namų savininkai arba šios teritorijos nekilnojamojo turto vystytojai“, – sakė Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas.
Plačiau apie tai skaitykite Gatvė Vilniaus pakraštyje skęsta: namus pasistatę žmonės neįrengė lietaus nuotekų
Pažadų nevykdė
Pilaitiškiai, gyvenantys šiame kvartale, tokiomis valdininkų kalbomis pasipiktino. Šiaurinės Pilaitės bendruomenės „Pilaitija“ atstovai turi savų argumentų, kodėl būtent Vilniaus savivaldybė yra neteisi.
Vienas iš jų yra Vilniaus miesto strateginiame plėtros plane 2010–2020 metais numatytas vienas iš uždavinių „Modernizuoti ir plėtoti vandentiekio, nuotekų sistemas“, pagal kurį savivaldybės turėjo „Inicijuoti vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą mažaaukštės gyvenamosios statybos rajonuose“. Tarp minimų rajonų yra ir Pilaitės šiaurinė dalis. Įgyvendinti visa tai žadėta 2010–2013 metais. Šis įrašas nepakito ir planą atnaujinus 2017 m. spalį.
Tačiau Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamentas, anot gyventojų, nieko nesiėmė.
„Toje vietovėje nėra lietaus nuotekų tinklų, prie kurių gyventojai galėtų jungtis. Žemiau pateiktame plane pažymėta vietovė, kurioje yra lietaus semiama gatvė ir artimiausi lietaus nuotekų tinklai. Norėdami prisijungti prie lietaus nuotekų tinklų maždaug 10 daugiausia individualių namų gyventojai turėtų savo lėšomis išvystyti viso kvartalo inžinerinę infrastruktūrą. Tai yra absoliučiai nerealu ir sąlygos jungtis prie lietaus nuotekų tinklų, priešingai nei teigia p. A.Visockas, gyventojams iš savivaldybės pusės nėra užtikrintos“, – teigia bendruomenės „Pilaitija“ atstovai.
Kur dingo Karaliaučiaus g. tęsinys?
Jų teigimu, niekas iš gyventojų neturėtų savivaldybei pretenzijų, jeigu ji būtų pati įvykdžiusi savo įsipareigojimus. „Didelė dalis gyventojų sklypus toje teritorijoje įsigijo apie 2010 metus. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės Bendrąjį planą iki 2015 metų Pilaitės šiaurinėje dalyje buvo numatyta įrengti Karaliaučiaus gatvę su pėsčiųjų takais, lietaus nuotekų tinklais bei viešojo transporto infrastruktūra. Karaliaučiaus gatvės įrengimas ne tik buvo numatytas, bet ir įvardintas kaip prioritetinis Vilniaus susisiekimo infrastruktūros plėtros iki 2015 metų objektas.
Gyventojai, NT vystytojai negalvojo ir neplanavo savo lėšomis įrenginėti lietaus nuotekų tinklų, integruotų su miesto lietaus nutakynės sistema, nes jų įrengimas buvo numatytas savivaldybės lėšomis. Dabar turime situaciją, kai savivaldybė savo planų ir įsipareigojimų neįvykdė, tam numatytas lėšas kažkur iššvaistė ir dabar visiškai nesivaržo kaltę versti ant gyventojų“, – teigia bendruomenė.
Jos atstovų teigimu, jų atvejis ne toks, kad gyventojai pirko žemės ūkio paskirties žemę toli nuo miesto ir tik paskui „apsižiūrėjo“, jog ten nėra reikiamos infrastruktūros.
„Pilaitės rajono šiaurinė dalis savivaldybės miesto plėtros planuose yra neretai pristatoma kaip prioritetinė teritorija, kurioje buvo numatyta inžinerinę infrastruktūrą įrengti ir plėtoti savivaldybės lėšomis. Gyventojai pirko sklypus, namus atsakingai susipažinę su teritorijų planavimo dokumentais ir įvertinę, kokią infrastruktūrą šioje teritorijoje numatoma sukurti, todėl dabar pagrįstai reikalauja, kad savivaldybė, neįvykdžiusi savo įsipareigojimų, imtųsi bent kokių nors priemonių problemai spręsti, o ne tik formaliai atsakinėtų ir kratytųsi atsakomybės dėl savo įsipareigojimų nevykdymo pasekmių“, – tvirtina bendruomenės „Pilaitija“ atstovai.
Jeigu gyventojai prisidės
Vilniaus savivaldybė finansiškai nėra pajėgi finansuoti inžinerinių tinklų ir gatvės tiesimo individualių namų kvartaluose visame Vilniaus mieste, – sakė A.Visockas.
Tačiau Vilniaus savivaldybė bet kokius bendruomenės priekaištus atremia tais pačiais argumentais: įrengti infrastruktūrą čia bus galima tik tuo atveju, jeigu gyventojai prisidės.
„J.Bobrovskio gatvėje suformuotas žemės sklypas priklauso bendrovei „Pilaitės kotedžai“, o dalis Ramintos gatvės priklauso fiziniam asmeniui, dalis bendrovei „Puiki investicija“, likusi sklypo dalis yra valstybinėje žemėje. Vilniaus savivaldybė finansiškai nėra pajėgi finansuoti inžinerinių tinklų ir gatvės tiesimo individualių namų kvartaluose visame Vilniaus mieste, tačiau savivaldybės siūlo gyventojams pasinaudoti skiriama „50 ir 50“ parama. Tai programa, kai vilniečiai kartu su savivaldybe per pusę moka už kelių, apšvietimo ar kitus infrastruktūros darbus. Ši programa yra vienas iš svarbiausių veiksmų, kuris padės greičiau atsinaujinti ir pagerinti savo gyvenamąją aplinką – asfaltuojant kelius, tvarkant kiemus, įsirengiant lietaus nuotekų sistemą, pėsčiųjų bei dviračių takus“, – sakė A.Visockas.
Jo teigimu, pernai pasinaudojus „50 ir 50“ programa sostinėje buvo įrengta 19 gatvių.
Jo minėtoje teritorijoje, savivaldybės žiniomis, šioje vietoje neįrengta lietaus surinkimo sistema, todėl už Vilniaus miesto lietaus nuotekynės sistemos priežiūrą atsakinga bendrovė „Grinda“ negali jos prižiūrėti. „Jos įrengimu ir prisijungimu prie miesto tinklų, turi pasirūpinti patys namų savininkai arba šios teritorijos nekilnojamojo turto vystytojai. Norint privačių namų gyventojams prisijungti prie miesto lietaus nuotekynės sistemos reikia kreiptis į bendrovę „Grinda“, kur gyventojams bus pateiktos visos sąlygos ir surastas geriausias sprendimas. Nenorintys jungtis prie lietaus nuotekynės tinklų turi ieškoti alternatyvių būdų. Savininkai prieš įsigydami žemės sklypą turėtų įvertinti infrastruktūros plėtros ir finansines galimybes, terminus“, – gyventojams pareigas priminė A.Visockas.
Gatvė numatyta, bet lėšų nėra
Jeigu šiaurinės Pilaitės bendruomenė kreiptųsi į savivaldybę, pasiūlydami prisidėti prie Karaliaučiaus gatvės įrengimo, savivaldybė svarstytų galimybes, – sakė A.Visockas.
Miesto ūkio ir transporto direktoriaus pavaduotojas sutinka, kad Vilniaus miesto Bendrajame plane suplanuotas gatvių tinklas ir numatyta miesto ateities plėtra, tačiau plano sprendinių įgyvendinimas priklauso ne tik nuo savivaldybės finansinių galimybių, bet ir nuo investuotojų indėlio ir atsakomybės. „Jeigu šiaurinės Pilaitės bendruomenė kreiptųsi į savivaldybę, pasiūlydami prisidėti prie Karaliaučiaus gatvės įrengimo, savivaldybė svarstytų galimybes sutvarkyti šią gatvę“, – užtikrino A.Visockas.
Pilaitė yra vienas iš tų sostinės rajonų, kuriuose susisiekimo problemų itin daug. Todėl savivaldybė tvirtina, susisiekimo infrastruktūrai čia skirianti didelį dėmesį. Šiemet planuojama sutvarkyti beveik pustrečio kilometro ilgio Taurupės gatvę, kurioje paklojus naują asfalto dangą bus galima patekti iš Pilaitės tiesiai į vakarinį aplinkkelį ties L.Asanavičiūtės gatve, Karoliniškėse. Be to, bus tvarkomos ir Zujūnų, Gavaičių gatvės. Per artimiausius dvejus metus planuojama atnaujinti ir Gilužio gatvę, kuri susijungs su Taurupės gatve ir vakariniu aplinkkeliu.
Taip pat ketinama praplatinti T.Narbuto gatvę A juosta nuo Pilaitės pr. ir Laisvės pr. sankirtos iki T.Narbuto stotelės. Nuo Senojo Pilaitės kelio iki Sietyno gatvės bus įrengtas naujas beveik kilometro ilgio dviračių takas ir šaligatvis.