Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 03 01

Vilniaus savivaldybės taksi bendrovė vadinsis „Start Vilnius“

Po savaitės Vilniaus taryba svarstys klausimą dėl municipalinio taksi bendrovės steigimo. Pagal projektą įstaiga turėtų vadintis „Start Vilnius“, o jos steigimui prireiks ne tik miesto mero parašo, bet ir pusės milijono įnašo. Tačiau taksistai kol kas gana atsargiai vertina būsimosios bendrovės sėkmę.
Taksistai streikavo
Vilniaus savivaldybė naująją taksi bendrovę pasiryžusi įsteigti kuo greičiau. / BFL/Tomo Lukšio nuotr.

Naująją taksi bendrovę sostinės savivaldybė steigs kartu su bendrove „Vilniaus viešasis transportas“. Projekte numatoma, kad įstaigos veiklos tikslai yra tenkinti sostinės gyventojų ir svečių susisiekimo poreikius, teikiant visuomenei naudingas keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas. Taip pat įstaiga privalės organizuoti darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimą. Įmonei keliamas tikslas diegti modernias technologijas, kuriant keleivių aptarnavimo infrastruktūrą, bei propaguoti ekologišką transportą.

Valdžia nelabai pasitikima

Taksi vairuotojų asociacijos iniciatyvinės grupės atstovas Andrejus Kotovičius įsitikinęs, kad sėkmingai tokios įmonės veiklai koją pakišti gali nebent žmonių nepasitikėjimas valdžia ir jos siūlomais sprendimais.

„Daugiau nei 20 metų Lietuvos valdžia darė viską, kad žmonės ja nepasitikėtų. Todėl sunku tikėtis, kad žmonės staiga patikės kokia nors valstybės iniciatyva. Aš esu tarp valdžios institucijų kritikų, bet savivaldybės žingsnis kurti bendrą dispečerinę, o vėliau ir bendrovę man atrodo pozityvus. Tai ta rakto skylutė, kai visuomeninis interesas sutampa su valdžios interesu“, – teigė A.Kotovičius.

Šešerius metus taksistu dirbęs A.Kotovičius teigė, kad kuriamos asociacijos nariai tikrai galėtų dirbti būsimoje įmonėje. Pati asociacija, jos kūrėjo teigimu, ketina sukurti klientų aptarnavimo kokybės standartus, kurių taksi vairuotojai turės laikytis.

A.Kotovičius palankiai vertina ir artimiausiu metu pradėsiančią veikti bendrą savivaldybės dispečerinę, tačiau jis pripažino – daug kas priešinasi ir nenori, kad taksistai prie jos jungtųsi. Visų pirma tai taksi bendrovių vadovai.

Bendrovėse situacija nesikeičia

Daugiau nei 20 metų Lietuvos valdžia darė viską, kad žmonės ja nepasitikėtų, – teigė A.Kotovičius.

Pačiose taksi įmonėse situacija esą po teisėsaugos atstovų reidų beveik nepasikeitė. „Nepaisant teisėsaugos veiksmų, viskas taksi įmonėse liko po senovei. Vienintelis pasikeitimas – dabar mėginama visus vairuotojus įdarbinti visu etatu, bet vis tiek už minimalią algą. Juk niekas už tokią algą nedirba, turi gauti papildomą išmoką vokelyje. Taksi bendrovių atstovai prisitaiko labai nesunkiai prie naujų reikalavimų, gal tik šiek tiek paskaidrindami savo veiklą“, – teigė A.Kotovičius.

Pats A.Kotovičius neatmeta, kad dirbs taksistu, nors galbūt tik dalį darbo dienos, kitą laiką skirdamas organizaciniams reikalams asociacijoje. „Man darbas taksi labai patiko, patiko bendrauti su žmonėmis, tai ne vien važiavimas iš taško A į tašką B. Aš praktiškai esu surinkęs medžiagos novelių rinkiniui apie savo darbą taksi“, – šypsojosi A.Kotovičius.

Taksi darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Gediminas Sabaitis mano, kad norinčiųjų dirbti savivaldybės įmonėje tikrai atsiras, nes po teisėsaugos žygių nemaža dalis taksi bendrovėse dirbančių vairuotojų nesijaučia saugūs.

Baiminasi dėl ateities

„Gal ne iš karto, bet atsiras. Visų pirma, priklausys viskas nuo sąlygų, visų antra – kiek vairuotojai turės užsakymų. Jeigu bus užsakymų, normalūs tarifai, darbo sąlygos geros, tai norinčių dirbti atsiras. Žmonėms, kurie dabar kabo ant plauko, nelabai ir bus kitų išeičių“, – aiškino profsąjungos vadovas.

Tyrimas dėl Žaliųjų Ežerų g. 20 įsikūrusių taksi bendrovių, G.Sabaičio teigimu, nesibaigė, todėl niekas nežino, kokia ateitis laukia darbuotojų, galbūt kažkurios įmonės bus uždarytos, o vairuotojai liks be darbo. Tad tuo naujai kuriama bendrovė galėtų pasinaudoti.

Tačiau G.Sabaitis pritarė A.Kotovičiaus nuomonei, kad pasitikėjimo valdžios atstovais ir jų sprendimais trūksta. „Tas ir gąsdina, kad viskas skamba labai gražiai. Kaip ten sakoma – gerais norais kelias į pragarą grįstas“, – juokėsi taksistu dirbantis vyras.

Teks kelti kainą?

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gediminas Sabaitis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gediminas Sabaitis

G.Sabaitis pateikė preliminarius skaičiavimus: jeigu bendrovė įsigis naujų automobilių, teks mokėti išperkamąją nuomą. „Esant dabartinei kilometro kainai 1,80 Lt, mokant visus mokesčius, viena mašina turi atnešti per mėnesį 8-9 tūkst. Lt. Jeigu su viena mašina dirbs trys žmonės, jų atlyginimai sieks apie 1500 Lt, dar 500 Lt sumokant mokesčių, jau susidaro 6 tūkst. Lt. O dar išperkamoji nuoma, eksploatacinės išlaidos, degalai ir t.t. Esant dabartinei kilometro kainai tai yra utopija“, – įsitikinęs profsąjungos lyderis.

Jo manymu, net ir kilstelėjus kainą iki 2-2,20 Lt/km problema neišsispręs. Esą kilometras kelionės taksi turėtų kainuoti 3 Lt. Tačiau tuomet iškils kitas sunkumas – gerokai sumažės klientų.

„Pavyzdžiui, pensininkai važinėja į polikliniką su taksi. Susirenka du trys pensininkai ir už kokius 6 litus važiuoja į polikliniką. Jiems nereikia eiti į stotelę, laukti autobuso. Bet taip pakėlus kainą, jie tikrai nebevažiuos. Taip pat vežiojame pagal sutartis vaikus į mokyklą ir po pamokų namo, jų irgi sumažės, mažiau važinės studentai“, – klientus, kuriuos praras pakėlus taksi paslaugų kainas, vardijo G.Sabaitis.

Bendros dispečerinės, kuri pradės veikti kovo pradžioje, idėja G.Sabaičiui atrodo priimtina, tačiau techniškai kol kas neparuošta. Gal todėl, jo manymu, ir taksistai neskuba pateikti pageidavimų prie jos prisijungti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos