„Jei nori – tai ne svajonė“
Sienos piešinys ant Bazilijonų g. 6B namo sienos – Izraelio ambasados dovana net dviem progomis: Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių 30-metis ir Vilniaus 700-asis gimtadienis, kurį sostinės minės kitąmet.
„Kūrinio autorė: Zoe Sever. Tai tarptautiniu mastu pripažinta, Ukrainoje, Lvivo mieste, gimusi Izraelio menininkė.
Atsižvelgiant į aplinkybes, projektą įgyvendinant, nuspręsta kolaboruoti su lietuvių menininkais. Buvo įgyvendinta menininkų atranka. Jos piešinį ant sienos Vilniuje įgyvendins profesionalūs Lietuvos street art (liet. gatvės menas) menininkai – Morfai (Timotiejus Norvila) ir Justina Sendravičiūtė.
Kūrinio pavadinimas: „If you will it, it is no dream“ („Jei nori – tai ne svajonė“)“, – taip apie projektą, kuris tapo „Oper Gallery“ („Atvira galerija“) dalimi, rašoma jo pristatyme.
Šios galerijos pagrindinė mintis – dėl sienos piešinių kaip meno kūrinių pats miestas tampa galerija, pilna netikėtumų ir atskleidžianti naują miesto veidą. Projektas tęstinis, kasmet pasipildo naujais kūriniais.
Kūrinio pavadinimas: „If you will it, it is no dream“ („Jei nori – tai ne svajonė“).
Šiuo metu galerijoje yra 50 ilgalaikių darbai, kuriuos įgyvendino menininkai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos. Prie kiekvieno iš darbų kabinamos informacinės lentelės apie menininką ir kūrinį lietuvių ir anglų kalbomis.
„Naujasis kūrinys nukels tiesiai į Tel Avivą – miestą, kurį vietiniai gyventojai įvardija, kaip visuomet judantį, pilną veiksmo ir gaivališkos energijos bei patirčių. Zoe Sever kūrinys simbolizuoja šiuolaikinės Izraelio valstybės tėvo Theodoro Herzlo garsiąją frazę „If you will it, it is no dream“ (liet. „Jei nori – tai ne svajonė“), kurią jis ištarė įsivaizduodamas būsimą žydų valstybę – Izraelį.
Kadangi šis kūrinys atsiveria į Ukrainos skverą – menininkės kilmė ir jos dėmesys Ukrainai šių dienų akivaizdoje priduoda šiam darbui ir kitą kontekstą – skatinantį nepasiduoti svajoti ir perduodant užkoduotą žinutę, kad viskas įmanoma.
Ant piešinio bus užrašas „Sveikas, Vilniau! Shalom!“, – rašoma kūrinio pristatyme.
Nuolat primena apie netvarką
Tačiau džiaugdamiesi puikiu darbu ant vienos iš Senamiesčio sienų jo gyventojai nenutyli ir pastabų, kurias, kaip sako, nuolat kartoja Vilniaus miesto savivaldybei, tik esą nesulaukia tinkamo atsako.
Šiuo metu šalia Bazilijonų g. 6B namo yra vaikų žaidimų aikštelė, kažkada kėlusi irgi nemažai aistrų tarp vietos bendruomenės ir savivaldybės.
Dešimtmetį vietos gyventojai, seniūnija, bendruomenės prašo sutvarkyti šią vietą, bet savivaldybė, toks įspūdis, prašymus ignoruoja, o dabar bus daug svečių.
Tačiau arčiau gatvės ir Halės turgaus tvarka skvere akies nedžiugina. Kaip 15min pasakojo vienas Senamiesčio gyventojas, skveras dėl nuolat čia piktybiškai gyventojų ir kavinių savininkų pilamų maisto atliekų balandžiams ir el. skydinės, nelegalių turgaus prekeivių naudojamos kaip nemokamas lauko tualetas, yra „išties baisios būklės“. Esą aplinkos tvarkytojai čia nespėja valyti.
-
Vilniaus Vokiečių g. keis rūbą, tačiau namų balkonai liks be remonto: dalis jų kelia grėsmę
-
Sodų g. naujai įsikūrę žmonės greitai pajuto rajono dvasią: prostitutes ir narkomanus matyti įprasta
-
Vilniaus senamiestyje – ugniagesių sujudimas: į pėsčiųjų gatvę suskubo trys ekipažai
-
Vilniečius ir sostinės svečius glumina „nutarkuotas“ ministerijos fasadas: paaiškėjo, kas kaltas
„Dešimtmetį vietos gyventojai, seniūnija, bendruomenės prašo sutvarkyti šią vietą, bet savivaldybė, toks įspūdis, prašymus ignoruoja, o dabar bus daug svečių, kai sienos piešinį atidarys...
Šalia esantis Ukrainos skveras irgi yra nuolat teršiamas asocialių asmenų“, – kalbėjo gyventojas.
Gyventojas kritikos papila ir merui: „Per kelias kadencijas tiesiogiai, gyvai nebendraujant su vietos bendruomenėmis atitrūksti nuo realių problemų ir tampi feisbuko meru.“
Skundai plaukia iš visur
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Tomas Seikalis irgi kalba panašiai. Jo teigimu, savivaldybė nuolat gauna pranešimų apie Senamiesčio problemas, dažnai – apie vis tas pačias, nes jos nesprendžiamos.
„Apie Senamiesčio problemas pranešama iš daugelio šaltinių: seniūnija, vietos gyventojai ir bendruomenės, el.paštu arba per „Tvarkau miestą“ programėlę, socialiniai tinklai ir jų įvairios grupės. Pats asmeniškai turbūt 8 metus nuolat pranešu apie problemas naudodamasis „Tvarkau miestą“ programėle mobiliajame telefone.
Senamiesčio gyventojai daugiausia skundžiasi dėl elementarios viešosios, aplinkos, higienos, visuomenės sveikatos ir kitų tvarkų neįgyvendinimo bei kontrolės trūkumo. Senamiestyje lengvas chaosėlis. Savivaldybė palankesnė verslui, sudaro jiems geresnes sąlygas, randa daugiau išimčių, nuolaidų, nei vietos gyventojams“, – kalbėjo tarybos narys.
Senamiesčio gyventojai daugiausia skundžiasi dėl elementarios viešosios, aplinkos, higienos, visuomenės sveikatos ir kitų tvarkų neįgyvendinimo bei kontrolės trūkumo.
Jo teigimu, savivaldybė nuolat vartoja sąvoką „vietos bendruomenė“, turėdama omeny ir gyventojus, ir verslą, tačiau tai neteisinga – bendruomenė yra gyventojai, o vietos savivalda turėtų kontroliuoti verslą ir sudaryti jam sąlygas veikti, tačiau ne gyventojų sąskaita.
Tarybos narys sako nuolat girdįs, kad Senamiestyje nesudėtinga gauti narkotikų, nekontroliuojamas svaiginimasis jais ir alkoholiu sukelia kitų problemų.
Stengiasi tvarkyti
Kad skundų gaunama nuolat, neneigia ir Vilniaus miesto savivaldybė, vis dėlto tvirtindama, kad deda visas pastangas ir Senamiestį stengiasi tvarkyti.
„Bazilijonų gatvėje savivaldybės iniciatyva pasodinta 50 sedulų ir perdažyta skydinė. Beveik kasdien sulaukiame skundų dėl šioje vietoje pilamų atliekų ir dėl greta esančiame Ukrainos skvere viešoje vietoje alkoholį vartojančių asmenų. Reguliariai tikriname situaciją šiose vietose, reaguojame ir į skundus, tvarkome aplinką bei išprašome viešąją tvarką trikdančius asmenis.
Ne privačiuose sklypuose esančios senamiesčio erdvės yra nuolat prižiūrimos, tvarkomos bei tobulinamos. Sutvarkytose erdvėse kur kas dažniau apsilanko ir savo laisvalaikį leidžia gyventojai, dėl to jose mažėja asocialių asmenų – jiems tokios vietos tampa per viešos“, – apie situaciją sako Vilniaus miesto savivaldybė.
Beveik kasdien sulaukiame skundų dėl šioje vietoje pilamų atliekų ir dėl greta esančiame Ukrainos skvere alkoholį vartojančių asmenų. Reguliariai tikriname situaciją šiose vietose, išprašome viešąją tvarką trikdančius asmenis.
Žiūrėti po kojomis – privalu
Nors Vilniaus Senamiestis (tiksliau – Vilniaus istorinis centras) dar 1994 metų gruodį UNESCO Pasaulio paveldo komisijos sesijos Tailande metu buvo įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą, dar ir šiandien čia gausu apleistų, netvarkytų pastatų ir vietų.
Jau nekalbant apie šaligatvius. Anot T.Seikalio, Senamiesčio infrastruktūra tikrai netvarkoma taip sparčiai, kaip reikėtų. Ir ypač ten, kur lankosi daugiausia turistų.
„Nesprendžiamos transporto ir eismo problemos. Nėra praktiškai veikiančio mechanizmo padėti renovuoti pastatus, atnaujinti šildymo sistemas.
Vilniaus senamiestis labai apleistas, atrodo kaip po didelės krizės ar karo. Žaliųjų plotų irgi mažėja. Bet kokios žalesnės ar tylesnės erdvės atiduodamos verslui, o ne vietos gyventojams. Senamiestyje pilna benamių ir valkatų.
Turizmui Vilniaus senamiestis irgi nepritaikytas. Prastos būklės šaligatviai, pastatai, nėra kur palikti turistinių autobusų ir t.t.“, – problemas vardijo tarybos narys.
Tvarko, bet mažai
Dėl šaligatvių Vilniaus miesto savivaldybė nesiginčija, nors ir sako, kad šis tas daroma: „Senamiesčio gatvėse kol kas vyksta smulkūs eismo infrastruktūros – pavyzdžiui, šaligatvių – tvarkymo darbai. Reikšmingesniems remontams būtina rengti projektus, kuriuos senamiesčio atveju privaloma derinti su Kultūros paveldo departamentu, dėl to procesai užtrunka.“
Senamiestį prižiūrinti bendrovė „Grinda“ teigia, kad per dešimt šių metų mėnesių iš viso buvo atnaujinta apie 5,2 tūkst. kv. m grindinio, iš jų – 3,5 tūkst. kv. m šaligatvių, apie 400 kv. m trinkelių, dar 1,3 tūkst. kv. m tašyto akmens. Šie darbai vyko A.Vienuolio, K.Kalinausko, Jono Basanavičiaus, Žemaitės, Seinų, Smolensko, Sodų, P.Skorinos, Pylimo gatvėse.
Šios gatvės nėra pagrindiniai turistų maršrutai.
Kiek iš viso kvadratinių metrų šaligatvių ir gatvių yra Senamiestyje, duomenų nei „Grinda“, nei savivaldybė neturi. Bendras Senamiesčio plotas yra apie 3,6 kv. km (apie 3,6 mln. kv. m, pastatų bendras plotas – 1,497 tūkst. kv.m), tad išvadas gali daryti kiekvienas pats sau.
Neseniai garsiai aptartas Vokiečių gatvės projektas įgyvendinti dar nepradėtas.
O štai Trakų gatvės, kurios grindinys banguoja lyg audringa jūra, Vilniaus savivaldybė kol kas nė projekto neturi: „Kalbant apie Trakų gatvę, prieš pora metų buvo sudaryta jos remonto projektavimo sutartis, tačiau projektuotojas nesilaikė sutartyje numatytų terminų. Po pakartotinių įspėjimų 2021 m. sausį sutartis buvo nutraukta. Trakų gatvės rekonstrukcija vis dar planuojama, tačiau naujas viešasis pirkimas kol kas nėra paskelbtas.“
