Pasak jų, nuosavybės teises į žemę įregistravo kaimynas, kuris Registrų centrui nunešė nelegaliai iškilusios tvoros brėžinius. Kaimyno teigimu, aikštelė jam priklauso seniai, o parduotuvių klientams ja naudotis buvo leista laikinai.
Nepasiekiamos parduotuvės
Yra tūkstančio kvadratinių metrų pastatas, kuriame įsikūrusios trys parduotuvės ir vienas servisas. Prie jo gali nelikti vietos nei darbuotojų, nei klientų automobiliams, – piktinosi G.Anulis.
Vienas iš pastato savininkų Gytis Anulis 15min sakė nesuprantantis, kaip valstybinė žemė galėjo pereiti kaimynui: „Yra tūkstančio kvadratinių metrų pastatas, kuriame įsikūrusios trys parduotuvės ir vienas servisas.
Prie jo gali nelikti vietos nei darbuotojų, nei klientų automobiliams. Statant šį pastatą kaip tik ir buvo numatyta didesnė aikštelė, tačiau dabar kaimynas ją visą įsiregistravo savo nuosavybėn.“
Pašnekovas teigė, kad kreipėsi į Registrų centrą, iš kurio atsakymų matosi, kad kaimynas nuosavybės teisę įregistravo nunešęs tvoros dokumentus. „Ši tvora seniai stovi, bet ji buvo pastatyta nelegaliai. Mes nesuprantame, kokiu būdu ši tvora galėjo būti nuosavybės registravimo pagrindu“, – piktinosi verslininkas.
Pasak jo, tai ne pirmas kartas, kai su kaimynu santykius tenka aiškintis teismuose: „Teismai mums jau atsibodo. Su kaimynais nerandame sutarimo net pačiais paprasčiausiais klausimais. Pavyzdžiui, mes norėjome pastatyti ženklą, kad šioje aikštelėje būtų draudžiama statyti statybininkų transportą. Policijoje mums buvo pasakyta, kad reikia bendraturčių sutikimo, bet jo net ir iš „Stop sevice“ vadovo nepavyko gauti.“
G.Anulio teigimu, iki šiol jis ir jo verslo partneriai mokėjo valstybinės žemės mokestį. Teismų metų kaimynas jiems pats siūlė pasidalinti aikštelę ir niekada nebuvo net kalbos, kad jis gali pretenduoti į visą jos plotą. Didžiausias klausimas, kaip Vilniuje gali toliau veikti parduotuvės, prie kurių nebėra privažiavimo?
Kaimynų karas
Registrų centre 15min patvirtino, kad žemės sklypą, adresu J.Kazlausko g. 1, Vilnius, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Minėtas sklypas nelygiomis dalimis išnuomotas dviem juridiniams asmenims, iš kurių vienas UAB „Stop servis“ nuosavybės teise valdo statinius, įskaitant ir inžinerinius statinius – stovėjimo aikšteles, įregistruotus žemės sklype, o kitas, UAB „Edgira“, savo valstybinės žemės nuomos teisę yra įkeitęs bankui.
UAB „Edgira“ nuosavybės teise priklausanti parduotuvė yra įregistruota kaip nepriklausomas nekilnojamojo turto objektas ir nėra žemės sklypo priklausiniu. Šiuo metu dėl teisių į žemę vyksta teismai.
UAB „Stop servis“ atstovas Kristijonas Vaičys 15min teigė, kad UAB „Edgira“ užsimanė pasipelnyti kaimynų sąskaita, nes nori tokiu būdu sudaryti didesnei daliai žemės sklypo nuomos su valstybe sutartį, kurią vėliau galėtų parduoti investuotojams ir taip užsidirbti iš savo nesąžiningų veiksmų.
„Parduotuvė visuomet naudojosi kita aikštele esančia šalia jos iš dešinės pusės. Aikštelė priešais parduotuvę visada priklausė nuosavybės teise UAB „Stop servis“. Taip buvo ir iki UAB „Edgira“ įsigyjant parduotuvę, taip yra iki šiol. Aikštelė netapo mūsų nuosavybe, ji tokia buvo nuo jos sukūrimo, kai mes ją pastatėme komisinei prekybai automobiliais“, – nurodė K.Vaičys.
Pasak jo, valstybine žeme, ant kurios stovi pastatai, nuo pat statybų pradžios naudojamasi nuomos pagrindais. Valstybinė žemė nėra mūsų ar mūsų kaimynų nuosavybė. Aikštelės yra statiniai, todėl jų nuosavybės teisė nepriklauso nuo žemės nuosavybės teisės.
Abipusiai kaltinimai
„Istorija tęsiasi nuo pat mūsų kaimynų atsiradimo. Šiuo metu jiems priklauso parduotuvė, kurią jie įsigijo iš varžytinių. Mes bandėme parduotuvę atgauti ir buvome apskundę abejotinus antstolės veiksmus, dėl kurių pastatas atiteko UAB „Edgira“, tačiau teismas antstolės veiksmuose neįžvelgė jokių klaidų.
Aikštelė dėl kurios dabar bylinėjamės, visada buvo mūsų nuosavybe ir UAB „Edgira“ to niekada neginčijo. Dabar staiga, matyt, pamatė progą pasipelnyti ir vėl mus padavė į teismą, neva ši aikštelė priklauso ir jai.
Aikštelė visada buvo naudojama kaip atskiras savarankiškas statinys komisinei automobilių prekybai, o ne automobilių parkavimui, – teigė K.Vaičys.
Aikštelė visada buvo naudojama kaip atskiras savarankiškas statinys komisinei automobilių prekybai, o ne automobilių parkavimui. Tik pastaruosius kelerius metus, vangiai vykstant automobilių prekybai dalis aikštelės buvo atitverta, sudarant galimybes joje laisvai statyti automobilius.
Kelerius metus trunkantis automobilių parkavimas aikštelėje, nepakeičia nei pačios aikštelės paskirties, nei jos savininko. Juk staiga vien dėl to, kad savininkas leido jums pasistatyti automobilį savo aikštelėje, jūs netampat tos aikštelės savininku. Pasirodo, UAB „Edgira“ turi kitokią nuomonę, ji mano, kad kelerius metus jos klientai statę savo automobilius mūsų aikštelėje sukūrė jai nuosavybės teises į ją“, – sakė K.Vaičys.
UAB „Edgira“ atstovai teigia, kad pastato dešinėje esantis privažiavimas ir teritorija yra ne aikštelė, o valstybės žemė, kuri bet kada gali būti užstatyta. Taip prie parduotuvių ir serviso neliktų jokio privažiavimo.