Kaip bus pertvarkytos Vilniaus sporto mokyklos, kol kas negali pasakyti nei politikai, nei šių mokyklų vadovai. Pavasarį siūlyti du reorganizacijos projektai pritarimo Vilniaus taryboje nesulaukė.
Sporto mokyklų vadovai laikosi nuomonės, kad uždarinėti šių įstaigų negalima, nes taip bus sužlugdyta visa jaunųjų sportininkų ruošimo sistema.
Mokyklos turi išlikti savarankiškos
Vilniaus krepšinio mokyklos direktoriaus Antano Naruševičiaus teigimu, siūlytas būdas visas Vilniaus sporto mokyklas jungti į vieną centrą tikrai nebūtų gera išeitis. Jo manymu, tinkamiausias variantas yra palikti didžiausias mokyklas – futbolo ir krepšinio – atskiras, nes čia vyksta daug varžybų, jas lanko daug vaikų. „Šitos dvi mokyklos neturėtų būti jungiamos į vieną, nes tai būtų tas pats, kaip sumaišyti vandenį su grietine. Man atrodo, kad šis taupymas neatneš jokios naudos, tik žalą sportui, jo masiškumui, tai neatitrauks vaikų nuo žalingo gatvės gyvenimo“, – savo požiūrį dėstė ilgametis Vilniaus krepšinio mokyklos vadovas.
A.Naruševičius tapo minėtos darbo grupės nariu, tad turės galimybę išsakyti savo nuomonę. Kaip ir jo kolega, sporto mokyklos „Tauras“ vadovas Juozas Pilkauskas, kuris įsitikinęs, kad mokyklų statusas turėtų išlikti toks pat, kaip yra dabar. „Bet kokį turėsime rezultatą, dabar negaliu pasakyti. Vis dėlto idėjai steigti vieną bendrą centrą mes nepritarėme“, – sakė J.Pilkauskas.
Pavasarį Vilniaus miesto tarybai siūlyti du projektai. Vicemeras Gintautas Babravičius siūlė visas 10 Vilniaus sporto mokyklų sujungti į vieną sporto centrą ir taip sutaupyti iki 2 mln. Lt. Antrąjį variantą siūlė miesto tarybos narys Povilas Tamošauskas, anot kurio, tereikėtų mokyklų skaičių sumažinti perpus ir taip sutaupyti apie milijoną. Tačiau pastarasis pasiūlymas miesto tarybos narių pritarimo nesulaukė, o vicemeras prieš pat balsavimą savo projektą atsiėmė.
Būtini prioritetai
Ėmęs vadovauti naujajai darbo grupei P.Tamošauskas nuomonės nepakeitė ir vis dar nepritaria vieno sporto centro steigimui, tačiau teigia, kad būtina sudėlioti prioritetus, kiek ir kokių sporto šakų Vilniaus miestas gali finansuoti. „Manau, kad toms sporto šakoms, kurios yra svarbios miestui, turi tradicijas, sporto bazes ir gerus trenerius, reikėtų skirti daugiau dėmesio. Būtina atlikti sporto šakų reitingavimą ir atrinkti pačias svarbiausias. Dabar sporto mokyklose turime 40 sporto šakų, gal liks tik 20“, – sakė P.Tamošauskas.
Anot darbo grupės vadovo, reikia ieškoti būdų tobulinti sportininkų ugdymą, ypač tų, kurie baigia sporto mokyklas ir atsiduria gatvėje. „Baigę sporto mokyklas jaunuoliai stoja į universitetus, tačiau ten nėra tokios bazės, kad jie galėtų toliau ugdyti savo meistriškumą. Galbūt galima pratęsti sportininkų amžiaus cenzą, kad jie ilgiau galėtų tobulėti šiose mokyklose“, – svarstė P.Tamošauskas.
Jis pripažįsta, kad ne visi vaikai nori rinktis tik pačias populiariausias sporto šakas, kiti mieliau mina dviračius, slidinėja ar čiuožia pačiūžomis. „Mes negalime atimti iš jų tokios galimybės, todėl galvojame įsteigti centrą, klubą ar mokyklą, po kurios stogu burtųsi ne tokios populiarios sporto šakos. Galbūt prie tokio centro išlaikymo galėtų prisidėti tėvai“, – sakė P.Tamošauskas.
Naująjį sporto mokyklų reorganizacijos projektą tikimasi parengti iki spalio.
Vilniuje veikia 10 sporto mokyklų. Jose sportuoja daugiau nei 4500 mokinių. Kasmet sportui sostinės savivaldybė skiria 14 mln. Lt.
