Pirmuosius šio reportažo sakinius perskaičiusi lietuvių kalbos dėstytoja Violeta Lopetienė priekaištų, matyt, turėtų. Ji sakytų, kad laukiantiems stotyje – gerokai nemaloniau nei mums, atklydusiems čia vos kelioms valandoms, tad rašyti „ne ką“ – netikslu.
Tačiau rimtesnių priekaištų ji pažertų autobusų stoties administracijai, nes šią, į Karaliaučių važiuojančią moterį, stotyje sutikome gerokai po vidurnakčio, 00.40 val., nors jos autobusas turėjo išvykti 23.50 val.
„Pati stotis jau uždaryta, todėl mes turime laukti ir šalti čia, lauke. Negavome jokios informacijos, kodėl autobusas vėluoja. Net nežinome, ar jis apskritai atvyks“, – pasakojo 49-erių moteris, dėstanti lietuvių kalbą Karaliaučiuje įsikūrusiame Baltijos federaliniame Imanuelio Kanto universitete.
Į šį miestą ryte nevažiuoja ir traukinys, tad dėstytojai, nuolat dirsčiojusiai į laikrodį, beliko skaičiuoti, ar, vėluojant autobusui, ji visgi spės į rytinę paskaitą. „Pirma paskaita prasideda 10 val. ryto. Jeigu būčiau išvykusi laiku, 9 val. jau būčiau Karaliaučiuje, tačiau dabar, atrodo, nebespėsiu. Ir išvis neaišku, kada ten būsiu“, – sėdėdama ant suoliuko guodėsi naktinė „15min“ pašnekovė.
Stotyje saugus nepasijausi
Į vėlyvą traukinį ar autobusą ją kaskart įsodina vyras, šįkart nerimastingai mindžikavęs išvykimo aikštelėje. „Jis sulaukia, kol įsėsiu, nes stotyje prie tavęs gali prieiti bet kas – ir išgėręs, ir benamis, ir agresyviai nusiteikęs jaunuolis, prašantis pinigų. Saugiai čia tikrai nesijaučiu“, – pasakojo dėstytoja.
Ar ji neperlenkia lazdos? Ne. Per kelias stotyje praleistas valandas sutikome ir šlitinėjančių ar ant suoliukų miegančių benamių, ir gerokai įkaušusių jaunuolių, prašiusių cigaretės ir pakeiksnojusių, kai jos negavo, ir įtartinų automobilių, sukusių ratus aplink stotį. Jie stabtelėdavo prie čia stovinčių merginų, kurios, nepaisydamos nakties vėsos, vilkėjo atvirus drabužius, labiau tinkančius šiltai dienai.
Ten yra ir šiltas laukiamasis, ir nuolat budi policija, apsaugos tarnyba. O čia, valstybės sostinėje, mes net nežinome, ar autobusas atvažiuosIšgirdę, kad esame žurnalistai, savo nuomonę suskubo išdėstyti ir keli kiti laukiantys žmonės. „Štai tau ir Europos Sąjunga“, – piktai rėžė vyriškis, suskubęs aiškinti, kaip veikia Karaliaučiaus stotis.
„Ten yra ir šiltas laukiamasis, ir nuolat budi policija, apsaugos tarnyba. O čia, valstybės sostinėje, mes net nežinome, ar autobusas atvažiuos. Dar gerai, kad nelyja ir niekas nesikabinėja, nes policijos ar apsaugos čia nėra“, – rusiškai išbėrė Karaliaučiuje gyvenantis 58-erių Nikolajus.
Ar neperlenkė? Šiek tiek. Pro stotį, mums esant, kartą pravažiavo policijos automobilis, matėme kelis apsaugos tarnybos darbuotojus, tiek autobusų, tiek geležinkelio stotyse dėmesys krypo ir į vaizdo stebėjimo kameras, kurių čia – ne mažiau nei laukiančių rytinio išvykimo.
Bare – pagyros A.Lukašenkai
Maskvoje gyvenantis 32-ejų Dimitrijus į Vilnių atvyko pirmą kartą. „Ryte eisiu pasidairyti po miestą, o po pietų išvažiuosiu į Vokietiją“, – noriai kalbėjo vyriškis, kartu su kitais trimis sėdėjęs netoli geležinkelio stoties esančiame bare ir gurkšnojęs alų.
Dimitrijus suskumba paaiškinti, kad kitus tris pašnekovus sutiko čia, bare – sulaukė kvietimo prisėsti prie staliuko. Vyrai vienas per kitą pasakojo, kodėl naktį leidžia stoties bare ir kokio traukinio ar autobuso laukia.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Stotis Vilniuje naktį |
„O ką man daryti? Būti lauke? Atėjau su vyrais kultūringai pasėdėti, pasikalbėti apie gyvenimą. Taip ir rytas greičiau ateis“, – lėtai rinkdamas žodžius, tačiau tvirtai laikydamas rankoje bokalą tvirtino 61-erių Genadijus, ryte ketinęs vykti į Ašmenos miestą Baltarusijoje.
Prakalbus apie šią šalį, teko išklausyti ir netrumpo Genadijaus monologo apie prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. „Klausyk, būk žmogus, parašyk, kad jis yra geras vadovas“, – svirduliuodamas dėstė baro lankytojas, įspėjęs, kad jo ir kitų bičiulių nuotrauką į laikraštį galima dėti tik vienu atveju – jei vyrai „atrodys normaliai“.
„Užkelsi kojas – išvarysiu“
Šiame bare – veiksmo, matyt, daugiausia. Pro jį greitu žingsniu nuskuba vienas kitas turistas, ieškantis šalia stoties esančios valiutų keityklos, pro jo langus matai budinčius taksi automobilius, prie kurių dažniau prieina ne troleibusų grafikus apžiūrėję keleiviai, paskėsčioję rankomis ir pėsčiomis patraukę centro link, o tos pačios, nakties vėsos nepaisančios, merginos.
Apie 2 val. nakties nebelieka ir jų. Žibintai apšviečia tuščią erdvę, kuri beveik nejuda. Kaip ir geležinkelio stoties laukiamajame užmigti bandantys žmonės.
Išgirstame įsakmų apsaugos darbuotojo toną: „Dar kartą užkelsi kojas – būsi išvaryta“. 21-erių Kotryna, Kaune studijuojanti mediciną, tąnakt tokį raginimą išgirdo antrą kartą. Ji su savo drauge, 20-ties Gabija, atvyko į Vilnių ir nespėjo grįžti namo.
„Paskutinis autobusas į Kauną turėjo būti 23.50 val., tačiau jis neatvažiavo. Dabar traukinys bus tik 5 val. ryto, tad naktį praleisime geležinkelio stotyje. Labai norisi miego, bet budintis apsaugos darbuotojas neleidžia užkelti kojų ant suolo. Bet kaip nors išbūsime ir sulauksime ryto“, – žiovaudamos kalbėjo merginos, svarstydamos, ar trečią kartą užkėlusios kojas tikrai būtų išvarytos iš stoties. Galbūt tik dar kartą įspėtos.
