Anot Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus, reorganizacijos tikslas yra noras teikti geresnes, kokybiškesnes paslaugas gyventojams. Direktoriaus teigimu, buvo atlikta tyrimų, kurie parodė, kad daug vilniečių ne tik nesikreipia į seniūnijas, bet net nežino, kur jų seniūnijos yra įsikūrusios. Tad nauja struktūra bus ir parankesnė, ir modernesnė.
Vilniaus savivaldybės vadovai seniūnijų reformos būtinybę grindžia tuo, kad seniūnijos atlieka tik nedidelę dalį jiems numatytų funkcijų. Reforma esą padėtų sutaupyti apie 1,2 mln. Lt miesto biudžeto lėšų.
Reformai priešinosi opozicijos atstovai, kurių teigimu, tai tėra noras pakeisti dabar dirbančius seniūnus savais žmonėmis.
Taryba po ilgų diskusijų ir ginčų vis dėlto pritarė seniūnijų reorganizacijai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos vadovas Vidas Urbonavičius teigė buvęs pasiruošęs ilgą kalbą, tačiau stebėdamas, kokia vyksta diskusija, nematąs reikalo jos skaityti. Esą tai nieko nepakeistų. Jis tik paragino tarybos narius gerai pagalvoti balsuojant, nes TS-LKD frakcija kreipsis į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje arba ir į teismus, kad sprendimas būtų stabdomas.
Vilniaus tarybos socialdemokratų frakcija balsavime susilaikė, nes dar trečiadienio rytą socialdemokratų partijos valdyba išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad partija nepalaiko šios idėjos ir jos nariai, priklausantys valdančiajai Vilniaus daugumai, įpareigoti nebalsuoti už seniūnijų naikinimą.
Mitingas nepaveikė
Keliasdešimt vilniečių, nepaisydami žiemiško oro, trečiadienio vidurdienį rinkosi šalia Vilniaus savivaldybės. Jų rankose laikomi plakatai skelbė, kad jie čia atėjo išsakyti nepasitenkinimo dėl naikinamų seniūnijų, tačiau mitinge prabilta ir apie mero Artūro Zuoko nuvertimą, ir apie dideles šilumos sąskaitas.Protesto akcijoje kalbėję Lazdynų bendruomenės atstovai, buvę seniūnai buvo nusiteikę itin emocingai. Jie vieningai tvirtino – seniūnijų reforma jas paverčiant biurais tėra noras sunaikinti vietos savivaldos struktūrą, kuri šiuo metu yra arčiausiai paprastų vilniečių.
Padeda visais klausimais?
Į mitingą atėjusios vyresnio amžiaus ponios Birutė ir Emilija 15min.lt tvirtino, kad seniūnijoje lankosi nuolat ir ten sulaukia pagalbos ar bent patarimo bet kokiu klausimu. „Juk valdžia turėtų būti arčiau žmogaus, o jie naikina, kad galėtų parduoti seniūnijų pastatus. Nuolat lankausi seniūnijoje. Keitėme namo administratorių – seniūnas dalyvavo, susirinkimą dėl šilumos darėme – seniūnas dalyvavo. Visais klausimais einam į seniūniją, dėl pašalpų žmonės eina. Tai dabar visi turės stovėti eilėse. Meras tiesiog ruošiasi rinkimams“, – griežtai pareiškė ponia Birutė.
Kartu stovėjusi Emilija paaiškino pati kurį laiką dirbusi seniūnijoje, be to, gyvendama šalia nuolat užsuka iškilus kokiai nors bėdai. Tačiau ji turėjo ir kitų priežasčių, kodėl nusprendė dalyvauti proteste. „Norime Zuoką išvaryti. Ir dėl šilumos kainų, kadangi šalčių nėra, o mokėti reikia daug“, – atėjimo į mitingą priežastis žėrė ponia Emilija.
Dar viena mitinge dalyvavusi moteris, kuri nenorėjo pasakyti savo vardo, tvirtino į seniūniją yra priversta kreiptis nuolat dėl dviejų negalią turinčių seserų, kurioms vis prireikia pagalbos. Todėl šios struktūros panaikinimas jai sukels didelių nepatogumų. Tiesa, kokios realios pagalbos ji ir jos seserys sulaukia, moteris nesugebėjo atsakyti.
Seniūnus keis savais žmonėmis
Vienas griežčiausių seniūnijų reformos Vilniuje kritikų, buvęs ilgametis Lazdynų seniūnas ir dabartinis Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos vadovas Algis Strelčiūnas įsitikinęs, kad mero A.Zuoko noras naikinti seniūnijas yra neteisėtas. A.Strelčiūno nuomone, reformą vykdyti gali tik sostinės taryba.
„Pagal Vietos savivaldos įstatymą seniūnijos gali būti naikinamos, keičiamos jų ribos tik apklausus gyventojus. Bet tai yra tarybos prerogatyva, negalėjo daryti savivaldybės administracija apklausos. Taryba turėtų nuspręsti, koks gali būti apklausos būdas ir tik tada kalbėti apie reorganizaciją“, – teigė A.Strelčiūnas.
A.Strelčiūnas įsitikinęs, kad pagrindinė reformos priežastis yra noras seniūnų vietose matyti savus žmones.
Trečiadienį klausimas dėl reorganizacijos svarstomas ir Vilniaus savivaldybės taryboje. A.Strelčiūnas yra ir tarybos narys, tačiau teigė dėl interesų konflikto, kadangi eina ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos vadovo pareigas, diskusijose ir balsavime dalyvauti negalėsiąs.
Ketina sutaupyti
Vilniaus savivaldybės vadovai seniūnijų reformos būtinybė grindžia tuo, kad seniūnijos atlieka tik nedidelę dalį jiems numatytų funkcijų. Todėl ketinama iš 21 palikti tik penkias seniūnijas labiausiai nutolusiose Vilnius dalyse ir įsteigti 11 biurų, kuriuose dirbs savivaldybės departamentams atskaitingi darbuotojai, teikiantys paslaugas gyventojams. Reforma esą padėtų sutaupyti apie 1,2 mln. Lt miesto biudžeto lėšų.
Ar pavyks valdantiesiems priimti šį sprendimą, sunku prognozuoti. Trečiadienio rytą socialdemokratų partijos valdyba išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad partija nepalaiko šios idėjos ir jos nariai, priklausantys valdančiajai Vilniaus daugumai, įpareigoti nebalsuoti už seniūnijų naikinimą.
